Apie parodą „DVI DIENOS, PAKEITUSIOS LIETUVĄ: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d.“

Kuo ypatingi 1988-ieji? 

Pasaulio istorijoje – olimpinių žaidynių metai, Lietuvos istorijoje – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžios metai. Ne vienas Lietuvos sportininkas vasaros olimpinėse žaidynėse Seule (Pietų Korėjoje) ir žiemos olimpinėse žaidynėse Kalgaryje (Kanadoje) tapo čempionu, deja, jie į pasaulio sporto arenas žengė su Sovietų Sąjungos vėliavomis ir jiems teikiant aukso medalius skambėjo Sovietų Sąjungos himnas. Lietuva dar buvo išbraukta iš pasaulio politinio žemėlapio, o okupuotoje Lietuvoje tebebuvo draudžiama tautinė simbolika. Tačiau 1988-ieji žymėjo Atgimimo pradžią ir demokratinį virsmą. Simboliška, kad tais pačiais metais pagrindinė Lietuvos sporto arena – Vilniaus sporto rūmai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu pasipuošė Lietuvos trispalvėmis ir jame laisvai skambėjo Lietuvos valstybės himnas.

1988 m. pavasario permainos išjudino iš sąstingio Lietuvos visuomenę ir paskatino drąsiau ir ryžtingiau veikti. Tų metų birželio 3 dieną išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė pradėjo vieną svarbiausių masinių judėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Vasarą per visą Lietuvą nuvilnijo pirmieji tūkstantiniai Sąjūdžio organizuoti mitingai. Ir nors Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvios veiklos istorija buvo trumpa, tačiau nepaprastai turtinga įvykių, turėjusių lemiamą svarbą tiek Lietuvos valstybingumui, tiek ir didžiausios bei vienos galingiausių pasaulio valstybių – Sovietų Sąjungos iširimui. Per beveik pusę metų nuo Iniciatyvinės grupės išrinkimo Sąjūdis pasiekė svarių rezultatų keisdamas politinę situaciją Lietuvoje. Dar iki Steigiamojo suvažiavimo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis jau buvo įtakinga visuomenėje jėga, kuri rėmėsi plačiu visuomenės palaikymu. 1988 m. spalio mėn. pabaigoje Sąjūdis turėjo 1 200 rėmimo grupių regionuose, vienijusių daugiau kaip 300 tūkst. narių. Vienas esminių įvykių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijoje – Steigiamasis suvažiavimas, kuris turėjo nubrėžti politinės veiklos kryptis. 

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas vyko 1988 m. spalio 22–23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose. Lietuvių olimpiečių pergalės pasaulio sporto arenose dabar žadino viltį apie politinę pergalę namų arenoje. Į šį suvažiavimą delegatai buvo renkami. Tai buvo pirmieji, neoficialūs, tačiau demokratiniams prilygintini rinkimai okupuotoje Lietuvoje. Sąjūdžio rėmimo grupių atstovai rajonuose rinko Steigiamojo suvažiavimo delegatus ir Sąjūdžio Seimo narius. Į suvažiavimą atvyko 1 021 delegatas ir apie 4 000 svečių. Net 96 proc. delegatų buvo lietuviai, tarp jų buvo rusų, žydų, lenkų ir kitų tautybių atstovų – iš esmės tai buvo lietuvių ir visos Lietuvos suvažiavimas. Visą suvažiavimo darbą – nuo pradžios iki pabaigos – tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija ir radijas, taip dalyviais galėjo pasijusti visa Lietuva. Suvažiavimo darbą nušvietė per 400 korespondentų ir 17 šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos, Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių), jo metu vyko nuolatinės spaudos konferencijos pačiomis aktualiausiomis Lietuvai temomis. 

Suvažiavimo misija buvo kuo plačiau ir atviriau parodyti tautinį apsisprendimą plačiąja prasme. Jo dalyviams buvo būdinga tolerancija, atvirumas ir optimistinis požiūris. Pasisakė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, taip pat atstovai iš regionų. Tarp kalbėtojų buvo disidentų, užsienio lietuvių, tuometės sovietų Lietuvos valdžios atstovai. Iš Suvažiavimo tribūnos kalbėjo apie 100 pranešėjų. Suvažiavimo metu buvo priimti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įstatai, bendroji programa, rezoliucijos, buvo išrinktas 220 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas ir Seimo Taryba.

Pasak estų intelektualo Reino Raudo, „teatrališkumo apstu beveik visuose Sąjūdžio renginiuose, net Steigiamasis suvažiavimas buvo turtingas vizualinių efektų.“ Iš tiesų suvažiavimo pradžią lydėjo trispalvių raketų šūviai nuo Gedimino kalno ir fanfarų garsas, prie Sporto rūmų skambant „Tautiškai giesmei“ buvo iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė. Sporto rūmų salę puošė tautiniai simboliai, miestų bei miestelių herbai. Didelio pasisekimo sulaukė rūmų fojė iškabintų Nepriklausomos Lietuvos valstybės vėliavų ekspozicija ir nuotraukų paroda. Pirmąją dieną užbaigė eisena iš Sporto rūmų į Katedros aikštę, kurioje prie tikintiesiems sugrąžintos Vilniaus katedros buvo surengta Tautos vakaronė. Ankstyvą kitos dienos rytą prie Katedros tūkstančiai tikinčiųjų dalyvavo Šv. Mišiose, kurias aukojo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Besikeičiančią padėtį Lietuvoje taikliai apibūdino profesorius Algimantas Prazauskas: „per trumpą laiką, vos per keletą mėnesių, tapome kitais žmonėmis ir jau niekada negalėsime grįžti į vakarykštės dienos būklę su jos apatija ir baimėmis, kelio atgal nėra, nes tauta, bent jau jos aktyvioji dalis, kuri kasdien sparčiai didėja, atgavo laisvės pojūtį, sveiką racionalizmo pradą, įveikė nihilizmą ir nepilnavertiškumo kompleksą.“

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas įtvirtino Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje. Jo metu tvyrojęs tautinės vienybės jausmas sutvirtino tautines aspiracijas, o Sąjūdis gavo visuomenės mandatą atstovauti tautos interesams. Suvažiavimas, kaip idėjų forumas, žymėjo Sąjūdžio politinės programos konkretinimo pradžią. Šis procesas vyko nuosekliai. Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo siekis buvo aiškiai suformuluotas 1989 m. vasario 15 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo deklaracijoje, kurią dar kartą užtikrintai pakartojo 1989 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime Pasaulio tautoms ir valstybių vyriausybėms. Pareiškime išreikšta viltis, kad laisvosios pasaulio tautos ir valstybės nesitaikstys su nusikalstamomis Tarybų Sąjungos ir Vokietijos sąmokslo pasekmėmis Lietuvos suverenitetui, o Lietuvos tautą kviečia vieningai taikiu būdu atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, nepavaldžią TSRS administracinei sistemai ir jurisdikcijai.

Parodos vizualinio pasakojimo autorius – Lietuvos žurnalistas, fotografas, menininkas ir keliautojas, garsiausias Lietuvos kaubojus Zinas Kazėnas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijos fiksavimas yra reikšmingas Zino Kazėno kūrybos epizodas. 1988–1991 m. jis bendradarbiavo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informacine agentūra (SIA). Zino Kazėno užfiksuoti Sąjūdžio istorijos kadrai jau yra tapę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Tautos atgimimo ir Laisvės simboliais, atpažįstamais iš periodinių, akademinių, populiarinimo leidinių, skirtų Sąjūdžio epochai. Dar 1988 m. Zinas Kazėnas vienas iš pirmųjų rengė fotografijų parodas, skirtas Lietuvos Atgimimui nušviesti. Steigiamojo suvažiavimo metu Vilniaus sporto rūmuose buvo eksponuota jo paroda „Sąjūdis. Lietuva. 1988.“ 

Nuotraukas iš Zino Kazėno asmeninio archyvo papildo eksponuojami rašytiniai dokumentai iš Lietuvos valstybės naujausiojo archyvo, Angonitos Rupšytės ir Romo Krukausko asmeninių archyvų. Parodos rengėjai širdingai dėkoja Jiems už geranorišką pagalbą rengiant parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės – Gražina Belickienė. 

Paroda pristatyta 2018 metais, ją sudaro 26 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected] 

Paroda „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d.“ eksponuota:

2018 m. spalio 23 d. – lapkričio 6 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. kovo 12 d. – Biržų krašto muziejuje „Sėla“;

2019 m. kovo 13 d. – 2019 m. balandžio 15 d. – Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje;

2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. spalio 1 d. – Smalininkų senovinės technikos muziejuje;

2020 m. kovo 2 d. – 2020 m. birželio 15 d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

Susijusi informacija: 

1989 m. rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelias: prielaidos nulėmusios Baltijos kelią 

1990 m. kovo 11-oji: Kaip buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė? Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija