Numatomos transliacijos
Apie parodą „LAISVA LIETUVA PASAULIO BENDRIJOJE“
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos aktu buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, užtikrintas visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų tęstinumas ir ištikimybė jiems. Prireikė daug jėgų, ištvermės ir politinės įžvalgos, kad Lietuva įsitvirtintų tarptautinėje arenoje ir būtų užtikrintas jos saugumas.
Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, de jure buvo pripažinta dar tarpukariu. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, daugelis užsienio valstybių vyriausybių laikėsi aneksijos nepripažinimo politikos. Okupacijos nepripažinimo politika buvo svarbi parama Lietuvos išeivijos diplomatams ir kitiems išeivijos atstovams, kėlusiems Lietuvos okupacijos ir nepriklausomybės atkūrimo klausimus.
Po 1990 m. kovo 11 d. tarptautinių diplomatinių santykių atnaujinimas buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos politikų uždavinių. Nors Sąjūdžio pakilimo metu ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvoje lankėsi daug žurnalistų, Vakarų šalių politikų, parlamentų delegacijų ir daugelio užsienio valstybių visuomenė, taip pat Rusijos demokratinės jėgos palaikė atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, tačiau užsienio demokratinių valstybių vyriausybių veiksmai dėl Lietuvos laisvės buvo atsargūs. Aukštiems Lietuvos valdžios atstovams ne kartą teko atremti sovietų dezinformaciją ir rodyti Lietuvos žmonių ryžtą būti laisviems. Siekiant diplomatinio pripažinimo teko išnaudoti net menkiausias galimybes, tačiau tik po sovietų agresoriaus siautėjimo 1991 m. sausį Vakarų pasaulis praregėjo. Pasipylė protestai prieš agresoriaus naudojamą smurtą, Lietuva vėl sulaukė didžiulio dėmesio ir paramos iš daugelio valstybių. Nedviprasmišką palankumą Baltijos valstybių nepriklausomybės siekiams dar 1990 m. pareiškė Danijos, Islandijos, Norvegijos politiniai lyderiai. 1990 m. spalio mėn. Osle buvo įkurtas Lietuvos informacinis biuras. Pirmąjį drąsų žingsnį žengė Islandija. 1991 m. vasario 11 d. Islandijos Altingo sprendimu buvo pavesta Islandijos vyriausybei atkurti diplomatinius santykius su Lietuva. 1991 m. pirmąjį pusmetį tarptautinės arenos užsklanda, nors ir sunkiai, Lietuvai pamažu vėrėsi, aukštų užsienio valstybių valdžios atstovų oficialių vizitų daugėjo: 1991 m. kovo 23 d. į Lietuvą atvyko buvęs JAV prezidentas Ričardas Niksonas, balandžio mėn. Vokietijos Bundestage lankėsi Lietuvos delegacija. Svarbiu bendru Lietuvos ir Rusijos laimėjimu tapo 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje pasirašyta Sutartis tarp Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
1991 m. rugpjūčio pučas tapo lemtingu įvykiu atkuriant arba naujai užmezgant tarptautinius diplomatinius santykius. Pasaulio šalys viena po kitos skubėjo pareikšti savo palankumą Baltijos valstybėms. Diplomatinių santykių atnaujinimo ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos teisėtos valdžios tarptautinio pripažinimo veiksmai įgavo pagreitį, atrodė, kad valstybės viena su kita eina lenktynių. Rugpjūčio 26 d. Reikjavike įvyko Baltijos valstybių ir Islandijos diplomatinių santykių atkūrimo ceremonija, analogiškos iškilmingos ceremonijos vyko Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Tuo pačiu metu, rugpjūčio 27 d., į Lietuvą atvyko Prancūzijos užsienio reikalų ministras Rolanas Diuma, rugsėjo 12 d. – Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dytrichas Genšeris, rugsėjo 14 d. – Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris. Vien 1991 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje lankėsi daugiau kaip 20 užsienio valstybių delegacijų.
Diplomatinę pergalę vainikavo Lietuvos valstybės įstojimas į Jungtinių Tautų Organizaciją 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva po 50 okupacijos metų vėl sugrįžo į pasaulio valstybių bendriją.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose fiksuojami svarbiausi atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės įsitvirtinimo tarptautinėje arenoje 1990–1991 m. momentai, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (Jono Juknevičiaus, Domo Katkausko, Stasio Laukio, Vlado Ščiavinsko, Martino Štolio, Raimundo Šuikos nuotraukos), Lietuvos nacionalinio muziejaus (Vladimiro Gulevičiaus, Kęstučio Jankausko, Algirdo Sabaliausko nuotraukos) fondų, Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyvo (Eskinderio Debebe nuotrauka) ir NATO multimedijos archyvo, nuotraukos iš Vytauto Landsbergio, Algirdo Saudargo, Antano Račo, Kristoferio Henrio Smito, Rimanto Stankevičiaus, Aleksandro Juozapaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Jurgaičio asmeninių archyvų.
Parodoje taip pat eksponuojami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos dokumentai, Aukščiausiosios Tarybos kreipimaisi į pasaulio šalių parlamentus ir vyriausybes bei kiti dokumentai, liudijantys Lietuvos kelią tarptautinio pripažinimo link.
Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė
Parodos partneriai:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos nacionalinis muziejus
Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyvas
NATO multimedijos archyvas
Paroda pristatyta 2016 metais, ją sudaro 26 kilnojamų stendų, jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]
Paroda „LAISVA LIETUVA PASAULIO BENDRIJOJE“ eksponuota:
2016 m. rugsėjo 16 d. – 2016 m. spalio 10 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;
2022 m. sausio 8 d. – 2025 m. – Lietuvos Respublikos Seimo II rūmuose.
Susijusi informacija:
Parodos parlamentarizmo istorijos temomis
1991 m. rugsėjis – Lietuvos sugrįžimas į tarptautinę bendruomenę
Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]
Vilma Akmenytė-Ruzgienė
