Apie Laisvės premijos laureatą Valdą Adamkų

2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu, paskyrė 2016 metų Laisvės premiją vienam iš liberalios krypties lietuvių išeivijos visuomeninės organizacijos „Santara-Šviesa“ lyderių, įkūnijusiam Vidurio ir Rytų Europos tautų laisvės siekį, kadenciją baigusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, užsienio politikoje įtvirtinusiam esminius tarptautinės teisės principus: pagarbą žmogaus teisėms, valstybių suverenumui, šalies teritorijos vientisumui, skatinusiam kaimyninių valstybių sąveiką. Valdo Adamkaus kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė akademinės bendruomenės, visuomeninių organizacijų, vietos bendruomenių atstovai. 

Laisvės premija Valdui Adamkui buvo įteikta 2017 m. sausio 13-ąją – iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. 

Dabar galiu patvirtinti tai, ką sakiau ne sykį: tik laisvė leidžia gyventi visavertį normalų žmogaus gyvenimą. Mes gyvenime nuolat turime alternatyvų, kai renkamės profesiją, draugus, gyvenamąją vietą. Bet alternatyvos laisvei nėra.

Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 
Kaunas, 2016 m. lapkričio 5 d.

XX a. Lietuvai teko patirti dramatiškus lūžius, karus, okupacijas, vertybių griūtis ir desperatiškus bandymus prisikelti. Valdas Adamkus – vienas iš tų, kuriems šiuo dramatišku laikmečiu teko daryti lemtingus apsisprendimus: veikti tarptautinėje erdvėje pasiaukojant Lietuvai, laisvės ir demokratijos principų puoselėjimui ir žmogaus teisių gynimui. 

Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Mokėsi Jono Jablonskio pradžios mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Dar būdamas gimnazistas buvo priverstas išmokti pirmąsias laisvės pamokas: Lietuva neteko nepriklausomybės ir laisvės. Antrojo pasaulinio karo metais drauge su Prezidento Kazio Griniaus sūnumi Liūtu Griniumi ir Gabrieliumi Landsbergiu-Žemkalniu įsitraukė į jaunųjų Laisvės kovotojų būrelį, leidusį pogrindinį antinacinį laikraštį „Jaunime, budėk!“. Ši pogrindinė veikla buvo lyg egzaminas, patikrinęs, ką jaunuoliui reiškia Laisvė. 1944 m. liepos mėn. Valdas Adamkus su šeima pasitraukė į Vokietiją, tačiau netrukus, būdamas vos aštuoniolikos, grįžo į Lietuvą prisijungti prie Žemaitijoje formuojamos lietuvių savanorių Tėvynės apsaugos rinktinės kovai su Raudonąja armija. Tačiau tai buvo mėginimas be vilties laimėti, atnešęs pralaimėjimo pamokas. Po jo Valdas Adamkus vėl pasitraukė į Vakarus. 1946 m. Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos ir biologijos fakultete. 1949 m. su šeima atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Amerikoje jį pasitiko Kazio Griniaus šeima. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos įmonėje. 1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 

Valdas Adamkus aktyviai įsitraukė į lietuvių išeivijos visuomeninę ir politinę veiklą. Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas, kurios būdavo teikiamos aukščiausias pareigas einantiems Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovams. 1956 m. būdamas studentas aktyviai dalyvavo rengiant peticiją Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Dvaitui Eizenhaueriui, vėliau – Jungtinėms Tautoms. Peticijoje Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė buvo raginama pasinaudoti turimomis priemonėmis ir padėti Sibire esantiems Lietuvos tremtiniams, atkreiptas dėmesys į okupuotą Lietuvą ir kitas Sovietų Sąjungos užgrobtas valstybes. 1958–1965 m. V. Adamkus buvo „Santaros-Šviesos“ federacijos – liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“ – vicepirmininkas, o 1967 m. buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. Jo sodyboje prie Mičigano ežero subrendo ištisa karta laisvų ir atvirų žmonių, objektyviai suvokusių gimtojo krašto padėtį, ryžtingai ir sumaniai prisidėjusių prie Lietuvos laisvės kovos. Darbštumas, kompetencija ir aukšti moralės principai leido Valdui Adamkui eiti atsakingas pareigas Jungtinių Amerikos Valstijų administracijoje. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Valdas Adamkus buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą, bet nepamiršo ir Lietuvos bei lietuvybės. Lankydamas gimtinę tais laikais, kai tai padaryti buvo sunku ir tokie veiksmai ne visų išeivijos sluoksnių buvo deramai suprantami, Valdas Adamkus palaikė ryšius su demokratiškai nusiteikusiomis Lietuvos jėgomis, gabendavo į Lietuvą Sovietų Sąjungoje draudžiamą išeivijos literatūrą. Valdas Adamkus tapo bundančios Lietuvos liudininkas, jam teko dalyvauti ne viename Lietuvos laisvės mitinge, stebėti Sąjūdžio išjudintų ir laisvės pasiilgusių Lietuvos žmonių kilimą į kovą už savo teises ir tautos laisvę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Valdas Adamkus aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos kultūrinį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. 1998 m. Valdas Adamkus buvo išrinktas antruoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jis iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą, klojo pilietinės santarvės, politinio pliuralizmo ir tolerancijos pamatus Lietuvoje. Vienas didžiausių Valdo Adamkaus kaip Respublikos Prezidento laimėjimų buvo jo didžiulis indėlis į derybas dėl Lietuvos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą. 2004 m. Valdas Adamkus buvo išrinktas Respublikos Prezidentu antrajai kadencijai. V. Adamkus tarptautinį pripažinimą pelnė dėl užsienio politikos. Pagrindinis jo užsienio politikos bruožas – įsitikinimas, kad politikai privalo paisyti esminių tarptautinės teisės principų: pagarbos žmogaus teisėms, valstybių suverenumui, šalies teritorijos vientisumui. V. Adamkus dėjo daug pastangų stiprinant Lietuvos ir Lenkijos ryšius. Prioritetu tapo Baltijos regiono valstybių sąveika. Prezidentas V. Adamkus užsienio politiką išplėtė į Europos Rytus – čia kelio į demokratinių valstybių bendriją intensyviai ieškojo kitos posovietinės šalys, ypač Ukraina. Valdo Adamkaus ir kitų tarptautinių derybininkų dėka pavyko išvengti smurto Ukrainoje per Oranžinę revoliuciją. Prezidentas reikšmingai prisidėjo prie Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų šalių laisvės stiprinimo. Valdo Adamkaus nuopelnai stiprinant civilizacijų dialogą buvo įvertinti ne vienos valstybės apdovanojimu. 2003 m. jam suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, 2007 m. už sėkmingą tarpininkavimą per svarbias Europos Sąjungos tarptautines derybas jam skirtas Metų europiečio titulas.

Pagerbiant 2016 metų Laisvės premijos laureatą, 2017 metų sausį buvo parengta ir pristatyta paroda „Laisvės premijos laureatas Valdas Adamkus“. Parodoje, skirtoje Laisvės premijos laureatui Valdui Adamkui pagerbti, pristatomos nuotraukos, nušviečiančios Prezidento Valdo Adamkaus veiklą. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, asmeniniame Valdo Adamkaus archyve. Dėkojame fotografei Džojai Gundai Barysaitei maloniai pasidalinusiai savo archyvo nuotraukomis. 

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Parodos koncepcijos ir tekstų rengėja – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė  

Parodos partneriai: 

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Paroda buvo pristatyta 2017 m., ją sudaro 10 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]  

Paroda „Laisvės premijos laureatas Valdas Adamkus“ eksponuota:

2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. vasario 3 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2017 m. kovo 21 d. – 2017 m. gruodžio 5 d.  – Viešojoje įstaigoje Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje;

2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. gegužės 21 d. – Mykolo Romerio universitete;

2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. spalio 31 d. – Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje;

2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. – Birštono sakraliniame muziejuje;

2022 m. sausio 3 d. – 2022 m. gegužės 2 d. – Ignalinos kultūros centre;

2022 m. gegužės 3 d. – 2022 m. birželio 3 d. – Zarasų rajono Salako kultūros namuose;

2022 m. birželio 6 d. – 2022 m. liepos 5 d. – Zarasų rajono Avilių kultūros skyriuje;

2022 m. liepos 5 d. - 2022 m. spalio 4 d. –  Zarasų kultūros centre.