Svarbiausios moderniojo parlamentarizmo datos (XX a. pradžia)

Lietuvos valstybės institucijų raidos datos iki 1569 metų

Parlamentarizmo raidos datos nuo 1569 metų iki XVIII amžiaus pabaigos 

XIX amžius 

1830–1831 m. – Lietuvoje ir Lenkijoje vyko sukilimas, kurio metu buvusios Abiejų Tautų Respublikos tautos siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos. 

1832 m. – Uždarytas Vilniaus universitetas. 

1855 m. – Įkurta Vilniaus archeologinė komisija ir Senienų muziejus. 

1861 m. – Panaikinta baudžiava. 

1863–1864 m. – Lietuvoje ir Lenkijoje vyko sukilimas, kurio metu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės tautos siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos. 

1865 m. rugsėjo 23 d. – Uždrausta lietuvių spauda lotyniškuoju raidynu. Draudimas panaikintas 1904 metais. 

1867–1904 m. – Knygnešystės laikotarpis, kai buvo priešinamasi spaudos draudimui. Lietuvių inteligentų pastangomis lietuviškos spaudos leidyba buvo sutelkta Mažojoje Lietuvoje, o knygnešiai gabeno ir platino draudžiamąją lietuvišką spaudą Didžiojoje Lietuvoje. 

1883–1886 m. – Leistas pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis „Aušra“ (Auszra), vadintas laikraščiu. Jo leidimas atspindėjo lietuvių tautinio judėjimo brandą. 

1889–1905 m. – Leistas mėnesinis politinis, literatūrinis žurnalas „Varpas“. Leidinys skatino tautinį atgimimą, kėlė išsivadavimo idėjas, propagavo demokratijos, pilietinių laisvių ir teisių principus, griežtai kritikavo rusinimo politiką. 

1896 m. gegužės 1 d. – Įkurta Lietuvos socialdemokratų partija, tai pirmoji politinė partija Lietuvoje.

1902 metai 

1902 m. spalio 17 d. – Įkurta Lietuvos demokratų partija.

1904 metai 

1904 m. kovo 14 d. – Įkurta pirmoji legali lietuvių draugija – „Vilniaus lietuvių šelpimosi draugija“. 

1904 m. gegužės 7 d. – Panaikintas lietuvių spaudos draudimas. 

1904–1909 m. – Leistas pirmas legalus dienraštis lietuvių kalba „Vilniaus Žinios“.

1905 metai 

1905–1906 m. – Rusijoje ir Lietuvoje vyko revoliucija, kuri Lietuvoje įgavo reikšmingo kultūros sąjūdžio formą, svarbią šalies ateičiai.

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Vilniuje posėdžiavo lietuvių suvažiavimas (jame dalyvavo 2000 atstovų) gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo pavadinimą. Didysis Vilniaus Seimas nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje, jo rezoliucija skelbė: „Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo. Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškosios Lietuvos, kaipo branduolio [...].“

1905 m. gruodžio 5 d. – Įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga. 

1905 m. gruodžio mėn. – Įkurtas Lietuvių krikščionių demokratų susivienijimas.

1906 metai 

1906 m. vasario 22 d. – Jungtinių Amerikos Valstijų mieste Filadelfijoje vyko pirmasis Amerikos lietuvių seimas.

1907 metai 

1907 m. – Vilniuje įkurta Lietuvių mokslo draugija. 

1907 m. rugsėjo 23–24 d. – Kaune vyko pirmasis Lietuvos moterų suvažiavimas.

1914 metai 

1914 m. liepos 28 d. – Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvos teritorijoje buvo įvesta karo padėtis. Karas baigėsi 1918 m. lapkričio 11 dieną. 

1914 m. lapkričio 27 d. – Įregistruoti Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti įstatai. Ši labdaros organizacija, kurios laikinasis komitetas veikė nuo 1914 m. rugpjūčio, veikė iki 1918 metų.

1915 metai 

1915 m. liepa–rugsėjis – Vokietijos kariuomenė okupavo Lietuvos teritoriją, kuri liko karo veiksmų zona iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Paskutiniai Vokietijos kariuomenės daliniai iš Lietuvos buvo išvesti tik 1919 metais.

1916 metai 

1916 m. vasario 12–14 d. – Šveicarijos mieste Berne vyko Berno lietuvių konferencija. Joje priimta rezoliucija, kurioje pirmą kartą viešai pareikalauta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. 

1916 m. – Įkurta Tautos pažangos partija, kuri 1924 metais susijungė su Lietuvos žemdirbių sąjunga ir tapo Lietuvių tautininkų sąjunga.

1916 m. gegužės 30 – birželio 4 d. – Šveicarijos mieste Lozanoje vyko Lozanos lietuvių konferencija. Ji buvo sušaukta siekiant koordinuoti politinę veiklą tarp Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijoje likusių lietuvių.

1917 metai 

1917 m. – Įkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija. 

1917 m. kovo mėn. – Įkurta lietuvių liberalų politinė partija Demokratinė tautos laisvės santara („Santara“). 1925 metais ši partija persitvarkė į Lietuvos ūkininkų partiją. 

1917 m. birželio 9–16 d. – Petrapilyje, Rusijoje, vyko Rusijos lietuvių atstovų suvažiavimas – Rusijos lietuvių seimas. Jis vieningai pritarė Lietuvos politinio savarankiškumo siekiui ir pabrėžė būtinybę šį klausimą svarstyti tarptautiniu mastu. 

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo 222 (kitais duomenimis – 214) lietuvių atstovai. 1917 m. rugsėjo 21 d. konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje buvo išdėstyta atkuriamos Lietuvos politinės raidos kryptis: „nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis, kurios valstybinę sąrangą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys sušauktas steigiamasis Lietuvos seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. 1917 m. rugsėjo 22 d. konferencija išrinko 20 narių Lietuvos Tarybą ir įpareigojo ją siekti Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Lietuvos Taryba veikė kaip laikinas parlamentas. 

1917 m. lapkričio 2–10 d. – Šveicarijos mieste Berne vyko Berno lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo dalis Lietuvos Tarybos narių. Konferencijoje pripažinta Lietuvos Tarybos viršenybė, o priimta rezoliucija reikalavo atkurti nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis.

Politinių įvykių datos 1918–1940 metais 

Politinių įvykių datos nuo 1990 metų 

Šaltiniai ir literatūra: 

Čepėnas, Pranas. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, T. 1, Čikaga: Dr. Kazio Griniaus fondas, 1977. 

Kiaupa, Zigmantas. Lietuvos valstybės istorija, Baltos lankos: 2004. 

Vitkus, Aleksandras. Lietuvos istorijos įvykių chronologija 1795–1918, Kaunas: Varpas, 1998.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, vle.lt (žr. 2024-12-29). 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius