Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Lietuvos Laisvės gynėjai, žuvę 1991 m. sausį ir jų pagerbimo tradicijos

Rolandas JANKAUSKAS (1969–1991)
Rolandas Jankauskas 
Vilnius, 1988–1990 m.
Jankauskų šeimos archyvas

 

Rolandas Jankauskas – Lietuvos laisvės gynėjas, vienas iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, žuvo Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš atkurtą Lietuvos valstybę metu. 1991 m. sausio 13-osios naktį saugodamas Televizijos bokštą Vilniuje buvo mirtinai sužalotas užvažiavus kariniam tankui. Rolandas Jankauskas žuvo būdamas 22 metų. 

 

Rolandas Jankauskas gimė 1969 m. sausio 2 d. Vilniuje, Bronislovo ir Galinos Jankauskų šeimoje. Mama Galina – rusė iš Altajaus krašto, atvykusi į Lietuvą atlikti praktiką, liko čia gyventi. Po sūnaus žūties, tėvas Bronislovas Jankauskas, žymus dirigentas ir chorvedys parašė gaidas Jono Mačiulio-Maironio eilėraščiui. Muzikinį kūrinį dedikavo žuvusiam sūnui.  

Rolandas Jankauskas mokėsi Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija), po vidurinio mokslo baigimo mokėsi Vilniaus elektromechanikos technikume (dabar – Vilniaus kolegijos Elektronikos ir Informatikos fakultetas). 1987 m. apgynęs diplominį darbą baigė studijas technikume, buvo paskirtas dirbti į mokslinį tyrimų institutą „Venta“.

Domėjosi konstravimu, muzika. Dainavo berniukų chore „Ąžuoliukas“, studijų metais – universiteto chore. Domėjosi sportu, buvo puikus ieties metikas. 

Nuo 1987 m. rudens studijavo Kauno politechnikos instituto filiale Vilniuje – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Elektrotechnikos fakultete (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), pasirinko pramonės įrengimų elektros pavarų ir automatizavimo specialybę. Tų pačių metų rudenį buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą Sovietų Sąjungos kariuomenėje, iki 1990 m. tarnavo jūrų laivyne Vladivostoke. 1990 m. lapkričio mėnesį grįžo namo. Nuo 1991 m. rugsėjo planavo tęsti studijas universitete.  

1991 m. sausio 12–13 d. su draugais ir artimaisiais budėjo Vilniuje prie Televizijos bokšto. 

1991 m. sausio 13-osios naktį žuvo prie Televizijos bokšto, buvo mirtinai sužeistas užvažiavus sovietų kariniam tankui. 

1991 m. sausio 14 d. kartu su kitomis aukomis buvo pašarvotas Vilniaus Sporto rūmuose. 

1991 m. sausio 16 d. kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

 

Plakatai ant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo barikadų ir parlamento prieigose įrengti memorialai priminė apie Lietuvos laisvės aukas
Kairėje: Dvigubas kryžius – Lietuvos laisvės aukos, kuriame įamžintos 1991-ųjų sovietų karinės agresijos aukos, tarp jų ir Rolandas Jankauskas. Vilnius, 1994 m. | Fotografė Larisa Dmuchovskaja
Dešinėje: Nepriklausomybės aikštėje prie parlamento, įrengtas laikinasis memorialas Sausio 13-osios aukoms pagerbti. Vilnius, 1991 m. sausio 18 d. | Fotografas Alfredas Girdziušas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-104072; Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Atminimo lentelė, įrengta Rolando Jankausko žūties vietoje minint pirmąsias Laisvės gynėjų dienos metines
Vilnius, 1992 m. sausio 12 d. | Jonas Juknevičius
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-124290

 

 

Apdovanojimai

1991 m. sausio 15 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Rolandas Jankauskas (po mirties) buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu  (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas).

1992 m. sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Rolandas Jankauskas (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 

2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Rolandas Jankauskas apdovanotas (po mirties) I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 

 

 

Atminimo įamžinimas

1992 m. Rolando Jankausko žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas. 

1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Viesulo g.) buvo suteiktas Rolando Jankausko vardas. 

1996 m. atidengta atminimo lenta Vilniaus Gedimino technikos universitete (buvusiame Kauno politechnikos instituto filiale Vilniuje – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Elektrotechnikos fakultete), kuriame mokėsi Rolandas Jankauskas. 

1997 m. atidengta atminimo lenta Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete (buvusiame Vilniaus elektromechanikos technikume), kuriame studijavo Rolandas Jankauskas. 

1998 m. atidengta atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno Rolandas Jankauskas (Architektų g. 178, Vilnius). 
Atminimo lenta yra atidengta Vilniaus Sausio 13-osios mokykloje (buvusioje Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje), kurioje mokėsi Rolandas Jankauskas. 

 

 


 

1991 metų liudijimai apie Rolandą Jankauską: 

„Rolandas Jankauskas su jaunesniu broliu Mariumi ir draugais atėjo prie televizijos bokšto dar prieš baisiųjų įvykių pradžią. Nė vienas nenujautė, net panaši mintis nekilo, kad po pusvalandžio, valandos žmonės čia bus traiškomi tankais, šaudomi.

– Šiurpi naktis, – dar ir dabar prisiminęs krūpčioja Rolando brolis. Net namuose nesijaučia saugus – langai ir durys atrodo netvirti.

Marių sukrėtė brolio mirtis. Dar taip neseniai laukė jo sugrįžtant iš armijos – stipresnio, vyresnio – kaip atramos...

Pasipylus šūviams, kilus sumaiščiai, broliai pametė vienas kitą iš akių. Marius puolė gelbėti apsvaigintos sprogimų savo draugės... Parėjęs namo Rolando nerado. Tėvus nuramino – lyg matęs, kaip jis iš besiblaškančios minios nešęs išsigandusią mergaitę...

Sekmadienį tie, kurie galėjo matyti Kauno televizijos transliaciją, ekranuose išvydo neatpažįstamai sužalotą veidą.

Rolando artimieji, dar nieko nenujausdami, laukė visą dieną. Jų televizorius Kauno stoties nerodė. Motinos akis, matyt, nebūtų suklydusi, kad ir kaip pasikeitęs sūnus. Vakare pradėjo ieškoti. [Vėliau, iš liudytojo parodymų paaiškėjo, kad Rolandas Jankauskas kartu su nepažįstama mergina, 1991 m. sausio 13-osios naktį kariškiams puolant Televizijos bokštą, bėgo tarp tankų, kai juos pargriovė tanko šūvio sukelta oro banga. Merginą patraukė į šalį, o Rolandas Jankauskas kuriam laikui liko gulėti, pervažiuotas tanko...] 

Jankauskas Rolandas gimė 1969 metų sausio 2 dieną Vilniuje. Mokėsi 34-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigęs 8 klases, įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą. 1987 metais jau – KPI studentas. Tais pačiais metais paimtas į armiją. Tarnavo jūrų laivyne Vladivostoke trejus metus. 1990 metų lapkričio mėnesį grįžo namo. 1991 metų sausio 13 dieną užmuštas sovietų desantininkų“, – rankose laikau tėvo surašytą trumputę sūnaus biografiją.

– Buvo švelnaus būdo, guvaus proto, – sako tėvas. 

Rolando tėvas – Bronislovas Jankauskas, kilęs iš Gruzdžių. Baigęs Vilniaus konservatorijoje chorvedybą. Motina Galina – rusė iš Altajaus krašto. Į Lietuvą atvažiavo atlikti praktikos. Taip ir liko. Augino du sūnus.

Rolandas buvo linkęs prie techninių mokslų, kaip ir jaunesnysis brolis. Mokykloje mokėsi prastokai, nors vėliau technikume puikiai. Dalyvaudavo matematikos olimpiadose. Po aukštaūgio, stambaus vaikino, buvusio sportininko, ieties metiko, išore slėpėsi jautri prigimtis.

Kai Lietuvoje prasidėjo atgimimas, Rolandas buvo toli – tarnavo armijoje. Rašė, jog sekasi gerai, tegul namiškiai nesirūpina. Ne kartą girdėję apie kankinimus ir mušimus armijoje, tėvai nerimavo – gal nesako teisybės? Parvažiavęs atostogų, Rolandas tikino – jog niekas nemuša. Gal dėl to, kad pavojinga užkabinti stiprų, tvirtą vaikiną.“

 

Iš: Lietuva, 1991 01 13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai, Vilnius: Spaudos departamentas, 1991, p. 47. 

 


 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Abromavičienė, Dalia; Šavelytė, Jolanta. Rolandas Jankauskas, Vilnijos vartai. Vilniaus apskrities kraštotyra, http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/rolandas-jankauskas/ (žr. 2020-12-01)

Baužytė J. M. Jankauskas Rolandas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2005, t. 8, p. 514.

Ganusauskas, Edmundas. Gyvoji barikada. 1991 01 13, Vilnius: Mintis, 2010.

Lietuvos radijo ir televizijos centro statinių komplekso Rolando Jankausko žuvimo vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7a40709d-c74e-4a95-b066-53fbe3d6fd68 (žr. 2020-12-01)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, Vilnius, 1991 m. sausio 15 d. Nr. I-952 „Dėl apdovanojimo I-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu“, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D2D5E7AF9DB3 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl apdovanojimo Sausio 13-osios atminimo medaliu“, Vilnius, 1992 m. sausio 9 d. Nr. I-2193, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D88E9691A9AF

Maceika V., Jis žuvo sausio 13-ąją, Inžinerija, 1991, kovo 5, p. 1.

Paminklai. Vilniaus miestas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Vilniaus_m_paminklai.htm  (žr. 2020-12-01)

Rolandas Jankauskas, Lietuva 1991.01.13: dokumentai liudijimai atgarsiai, Vilnius, 1991, p. 44-45.

Rolandas Jankauskas, Lietuvos laisvės sąjūdis, Vilnius, 1998, p. 240.

Sostinės mokykloje – atminimo lenta, Lietuvos aidas, 1997, sausio 14, p. 3.

Staskevičienė, Aurelija. Sausio 13-oji: tikėjimas laisve ir rytdiena, Inžinerija, 2011, sausio 26, p. 1. http://www.vgtu.lt/upload/ziniaskl/Inz%2002-2011.indd.pdf (žr. 2020-12-01)

Šumskas, Tadas. Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Elektrėnų kronika, http://www.kronika.lt/senojikronika/index.php?option=com_content&view=article&id=1554:sausio-13-osios-pirmasis-smuikas&catid=38&Itemid=58 (žr. 2020-12-01) 

Turėjome tik vieną ginklą – meilę Tėvynei ir meilę vienas kitam, Inžinerija, 1996 sausio 13, p. 3.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl laisvės gynėjų, žuvusių 1991 m. sausio 13 d., įamžinimo, Vilnius 1996 m. vasario 7 d. Nr.101, https://aktai.vilnius.lt/document/21000123 (žr. 2020-12-01)

 

 

Parengė Žydrūnas Mačiukas, Loreta Rakauskienė,
Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius