Sausio 7 d. (pirmadienis)
Lietuvoje:
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė telegramą SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Joje išsakytas ketinimas siekti pažangos normalizuojant Lietuvos ir SSRS santykius. Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad jei, SSRS prezidento manymu, būtų naudingas bet koks neformalus susitikimas, jis pasiruošęs vėl atvykti į Maskvą.
Pabaltijo karinės apygardos vadas Fiodoras Kuzminas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui telefonu pranešė, kad SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę ir bus panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie tai Fiodoras Kuzminas telefonu informavo Latvijos bei Estijos ministrus pirmininkus.
Apie 21 val. iš Alytaus Panevėžio kryptimi pajudėjo desantininkų dalinys.
Lazdijų muitinėje KGB darbuotojai ir sovietų pasieniečiai sulaikė visą (18 milijonų) užsienyje išspausdintą ir į Lietuvą siunčiamą pašto ženklų siuntą.
Estijoje:
Po Arnoldo Rüütelio ir Edgaro Savisaaro protestų papildomų SSRS kariuomenės dalinių įvedimas į Estiją atidėtas.
PASAULIO REAKCIJA
JAV:
Nors JAV prezidento atstovas spaudai Marlinas Fitzwateris pareiškė, kad neplanuojama atšaukti JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris turėtų įvykti vasario 11–13 dienomis, tačiau JAV spaudoje pasirodė informacija, esą administracijos atstovai sako, jog, prezidento Busho nuomone, dėl krizės Persijos įlankoje ir Baltijos valstybėse toks susitikimas numatytu laiku įvykti negali.
Danija:
Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas išsiuntinėjo Europos Bendrijos šalių vadovams laiškus, kuriuose ragino kreiptis į SSRS vadovybę susilaikyti nuo jėgos panaudojimo Baltijos valstybėse.
Sausio 8 d. (antradienis)
Lietuvoje:
Kupiškio rajono Šimonių kaime 6 civiliai apsirengę vyrai, atvykę karine greitosios pagalbos mašina, jėga paėmė Liną Černiauską, atsisakiusį tarnauti SSRS kariuomenėje. Jam iškelta baudžiamoji byla.
Kremliuje SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos Ministrę Pirmininkę Kazimierą Prunskienę ir Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską. Lietuvos premjerė kreipėsi į Michailą Gorbačiovą, kad nebūtų vykdomas paskelbtas priverstinis Lietuvos jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę. Buvo kalbėtasi dėl tarpvalstybinių SSRS ir Lietuvos derybų. Gorbačiovas pasakė, kad šis klausimas bus išspręstas sausio 12 d. Federacijos tarybos posėdyje.
Nuo pat ryto prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos būriavosi žmonės. Daugumą jų sudarė rusakalbiai, kuriuos į protesto akciją sukvietė „Jedinstvo“ ir SSKP. Minioje buvo atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir geležiniais strypais. Mitinge buvo raginama nuversti Lietuvos Vyriausybę ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką
9.45 val. iš posėdžių salės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų paremti savo valdžios. 10 val. „Jedinstvo“ ir SSKP sukviestieji Aukščiausiosios Tarybos rūmų kieme šturmavo centrinį įėjimą – akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į Aukščiausiosios Tarybos vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.
10.23 val. 100 deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas (prieš balsavo 4 ir 4 susilaikė).
Į Jonavos oro uostą atvyko grupė sovietų desantininkų.
Vadinamasis Vilniaus mokytojų pilietinis komitetas SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui pasiuntė telegramą, kurioje pareikalavo panaudoti visą prezidento valdžią ir sustabdyti „ambicingų politikierių bei ekonomikos diletantų savivalę ir antihumaniškas, antikonstitucines Lietuvos vadovybės akcijas“.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis parašė atvirą laišką pasaulio demokratinių valstybių vadovams ir jų vyriausybėms, pareikšdamas, kad, užmegzdami diplomatinius santykius su teisėtai išrinkta Lietuvos Vyriausybe, jie galėtų užkirsti kelią naujai agresijai.
16.35 val. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Griausmingai pražlegėjusi karinė technika pasuko į Šiaurės miestelį.
Vakare Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškė apie savo atsistatydinimą. Po dešimties minučių Aukščiausioji Taryba patvirtino pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą.
Baltijos valstybių Taryba paskelbė deklaraciją, kurioje protestuojama dėl SSRS papildomos kariuomenės įvedimo į Baltijos valstybių teritoriją ir kreipiamasi į pasaulio visuomenę, parlamentus bei vyriausybes kviečiant pasisakyti prieš prasidėjusią SSRS akciją.
Kai oro pajėgų kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškė, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje, jis buvo nedelsiant atšauktas iš Rygos į Maskvą.
Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų, atgabenusių desantininkus.
PASAULIO REAKCIJA
Švedija:
Švedijos politinių partijų atstovai Nuosaikiųjų partijos lyderio Carlo Bildto iniciatyva susitiko aptarti padėtį Baltijos respublikose. Susitikime dalyvavo Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas. Tą pačią dieną Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas iškvietė SSRS ambasadorių ir paprašė paaiškinti, kas vyksta Baltijos šalyse.
JAV:
Milane JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris pareiškė, kad SSRS kariuomenės papildomų dalinių pasiuntimas į Lietuvą „kelia nerimą dėl susidariusios situacijos Baltijos regione. Mes dėl to esame sunerimę. Labai tikimės, kad tai nereiškia, jog SSRS atsisako to pozityvumo, kas buvo ryšku jos filosofijoje ir santykiuose per pastaruosius 18 mėnesių“.
Panašaus turinio pareiškimą padarė JAV Baltieji Rūmai. Pareiškime SSRS raginama nesiimti jokių bandymų daryti spaudimą Baltijos šalims ir grįžti prie taikių derybų.
Sausio 9 d. (trečiadienis)
Lietuvoje:
Iš pat ryto Vilniuje virš miesto centro ratus suko SSRS kariniai sraigtasparniai ir mėtė atsišaukimus, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.
14 val. Vilniuje ties parlamentu prie Martyno Mažvydo bibliotekos kariniu automobiliu atvykę SSRS kariškiai sumontavo garso stiprintuvus. Buvo ruošiamasi mitingui.
Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis SSRS armijos lėktuvas IL-76, atgabenęs Pskovo divizijos 50 desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Kad desantininkai pasiųsti į Vilnių, užsienio žurnalistams patvirtino SSRS gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Po poros valandų kitu reisu iš Maskvos atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.
16 val. aikštėje prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pradėjo rinktis jedinstvininkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą. Pranešta, kad pradėjo streikuoti dalis Vilniaus geležinkeliečių ir „Lietuvos avialinijų“ darbuotojų. Raudonosios vėliavos iš aikštės pasitraukė apie 18 val.
Kitoje aikštės pusėje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo žodį „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainavo lietuviškas dainas.
Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas.
Po pietų radijo diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Radijo ir televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.
17.30 val. radijas vėl paprašė vilniečių pagalbos – pakvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.
18.40 val. Vytautas Landsbergis pranešė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitraukė nuo Aukščiausiosios Tarybos prieigų ir nuo TV bokšto, tačiau pavojus dar nepraėjo.
Naktį SSRS armijos šarvuočiai blokavo Vilniaus miesto tiltus.
Latvijoje, Estijoje, Sovietų Sąjungoje:
Latvijos streikų komitetas pareikalavo paleisti Latvijos parlamentą, atsisakyti kainų kėlimo ir atsistatydinti parlamento vadovus. Ultimatumo terminas – sausio 14 diena.
SSRS liaudies deputatų IV suvažiavimo metu sudaryta komisija atvyko į Latviją. Komisijos tikslas – ištirti armijos diskriminavimą Latvijoje.
Latvijos parlamento atstovas Maskvoje Janis Peteris susitarė su Dmitrijumi Jazovu, kad SSRS gynybos ministras sausio 11 d. susitiks su Latvijos parlamento atstovais.
Estijos atstovai SSRS liaudies deputatų suvažiavime Ennas Arno Sillaris ir Edgaras Savisaaras susitiko su Dmitrijumi Jazovu, kuris pažadėjo, kad SSRS kariuomenės papildomų dalinių į Estiją nebus siunčiama.
Michailo Gorbačiovo pavedimu SSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių tarybos pirmininkas Rafikas Nišanovas ir jo pavaduotojas Borisas Oleinikas susitiko su SSKP skyriaus Lietuvoje atstovais, atvykusiais į Maskvą ir reikalaujančiais Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą. Rafikas Nišanovas pažadėjo, kad to laukti ilgai neteks.
PASAULIO REAKCIJA
Danija:
Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas, kalbėdamas Folketingo užsienio reikalų komiteto posėdyje, akcentavo, kad sausio 10 d. Liuksemburge įvyksiančiame Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime iškels klausimą dėl SSRS politikos Baltijos respublikose. Jis sakė, kad EB neturi leisti SSRS pasinaudoti tuo, kad pasaulio visuomenės dėmesys nukreiptas į Persijos įlankos krizę; priminė, kad 1956 m. SSRS įvedė kariuomenę į Vengriją Sueco krizės metu. Anot jo, EB turi įspėti Gorbačiovą dėl veiksmų Baltijos šalyse. Taip pat pažadėjo EB ministrų susitikime kelti reikalavimus, kad SSRS valdžia pradėtų derybas su Baltijos respublikomis, bei siūlyti EB pagalbą SSRS susieti su jos elgesiu (išskyrus pagalbą maisto produktais).
Suomija:
Suomijos parlamentas surengė 3 dienų konferenciją, skirtą Baltijos jūros regiono problemoms aptarti. Pirmininkavo parlamento spikeris Kalevi Sorsa. Joje pasisakė Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Ulo Nugis. Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, taip pat dalyvavęs konferencijoje, pasidžiaugė, kad tarptautinio lygio susitikime kalbėta apie padėtį Baltijos šalyse, kad labai padidėjo susidomėjimas įvykiais Baltijos valstybėse ir jų traktavimas pasikeitė Baltijos šalių naudai.
Prancūzija:
Prancūzijos Vyriausybė paskelbė komunikatą, kuriame sakoma, kad Baltijos respublikos buvo jėga užgrobtos 1940 metais ir jų siekių jėga slopinti negalima. SSRS vadovybė komunikate raginama rasti sprendimą tik taikiomis derybomis.
Čekoslovakija:
Prahoje Čekoslovakijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Zdenekas Matejka pasikvietė SSRS ambasadorių Borisą Pankiną ir jam pareiškė savo Vyriausybės susirūpinimą dėl įvykių Lietuvoje ir paprašė perduoti SSRS vadovybei Čekoslovakijos raginimą problemas spręsti tik taikiu būdu.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos posėdyje perskaitė Čekoslovakijos prezidento Vaclavo Havelo laišką, kuriame jis išreiškė paramą Lietuvos parlamentui ir viltį, kad „tiesa ir meilė turi vyrauti prieš melą ir neapykantą“.
Lenkija:
Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa atsiuntė telegramą, kurioje taip pat išreiškiama parama Lietuvai.
Parengė Angonita Rupšytė