Sausio 10 d. (ketvirtadienis) 

Lietuvoje: 

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalaujama nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus. Kreipimąsi jis pradeda žodžiais: „Reikia žvelgti tiesai į akis ir matyti tikrąsias susidariusios padėties priežastis. Jas sąlygoja grubūs pažeidimai ir nukrypimai nuo SSRS konstitucijos.“

Vilniuje spaudos konferenciją surengė LKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius ir antrasis sekretorius Vladislavas Švedas, kurie aiškino, kad viskas, kas dabar vyksta Lietuvoje – jos dabartinės valdžios politikos išdava, o kaltinimai, kad Maskva inspiravo pastarųjų dienų įvykius, yra be pagrindo. Jie teigė, kad Lietuvos parlamento politikai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų, todėl ruošiamasi organizuoti streikus ir demonstracijas.

Vilniaus kariniame Šiaurės miestelyje įrengtas kosminio ryšio su Maskva punktas.

Nežinomas SSRS kariškis ELTOS korespondentui pranešė, kad po sausio 13-osios dienos SSRS armija visomis įmanomomis priemonėmis gaudys Lietuvos jaunuolius į armiją.

Sudarytas sąrašas, kuriame nurodyta, kokių Vilniaus rajonų ar Lietuvos miestų žmonės budės prie Lietuvos parlamento artimiausiomis dienomis.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas. 

Latvijoje, Estijoje: 

Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė SSRS jėgos panaudojimą Lietuvoje ir išreiškė Latvijos solidarumą Lietuvai.

Prie Latvijos Ministrų Tarybos įvyko nesankcionuota maždaug 10 tūkst. žmonių demonstracija, kurią organizavo Interfrontas. Buvo bandoma įsilaužti į pastatą, keliami tokie patys kaip ir Latvijos streikų komiteto reikalavimai.

Estijos Vyriausybė pakėlė maisto kainas.

PASAULIO REAKCIJA:  

Europos Bendrija: 

EB užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge buvo aptarta situacija Baltijos respublikose. Europos Bendrija paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad „EB ir jos valstybės narės yra rimtai susirūpinusios situacija Baltijos respublikose ir tikisi, kad SSRS, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus Helsinkio Baigiamajame Akte, susilaikys nuo bet kokių bauginimo veiksmų ir kuo greičiau pradės derybas su išrinktais Baltijos respublikų atstovais, kad rastų taikų sprendimą teisėtiems Baltijos tautų siekiams“.

JAV: 

JAV senatoriai Donaldas W. Riegleas, Alanas J. Dixonas, Johnas F. Kerry's, Billas Bradley's, Alfonse'as D'Amato, Carlas Levinas, Johnas Glennas, Danas Coatsas, Dennisas DeConcinis ir Malcolmas Wallopas kreipėsi į JAV prezidentą, kad jiems kelia susirūpinimą žinios apie Sovietų Sąjungos kariuomenės judėjimą Lietuvoje, ypač paskutiniai vis labiau provokuojantys ir gąsdinantys Sovietų Sąjungos oficialių atstovų veiksmai, bandantys priversti Baltijos šalių vadovus pripažinti teisėta tarybinę prievartą Baltijos šalyse. Priminę Gorbačiovo, Pugo, Kriučkovo pastarųjų mėnesių retoriką, išvardiję konkrečias „juodųjų berečių“ ir kitų sovietinių kareivių akcijas, senatoriai rašė, kad „mūsų Vyriausybė privalo absoliučiai aiškiai pasakyti Maskvai, jog dalyvavimas Persijos įlankos krizėje jokiu būdu nesumažina mūsų įsipareigojimų Baltijos šalims. Prezidentas Gorbačiovas privalo žinoti, kad, Maskvai nenutraukus agresyvių veiksmų ir nepradėjus geranoriškų derybų dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo, nukentės JAV ir SSRS santykiai, kad bus sulaikyta ekonominė pagalba.

Senatorius Christopheris J. Doddas kreipėsi į JAV prezidentą siūlydamas, kad intensyvėjant Maskvos išpuoliams prieš Baltijos šalis, šis kreiptųsi į Sovietų Sąjungos prezidentą ir pareikštų JAV poziciją remti Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. Taip pat primygtinai siūlė, kad JAV diplomatinis atstovas Leningrade kuo dažniau būtų siunčiamas lankytis Baltijos šalių sostinėse.

JAV Valstybės departamento atstovas Richardas Boucheris spaudos konferencijoje pastebėjo, kad JAV labai atidžiai stebi įvykius Baltijos respublikose. Jis priminė valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio sausio 9 d. pareiškimą, kuriame šis išreiškė susirūpinimą dėl kariuomenės siuntimo į Baltijos šalis ir viltį, kad SSRS nekeis politikos kurso.

Islandija: 

Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas įteikė SSRS ambasadoriui Igoriui Karsavinui Islandijos Vyriausybės pareiškimą, kad ji susirūpinusi dėl įvykių Lietuvoje ir pabrėžia, jog jėga neturi būti naudojama sprendžiant SSRS ir Baltijos šalių santykius, o jeigu jos bus griebtasi, tai rimtai atsilieps Vakarų ir SSRS santykiams.

Šiaurės Taryba: 

Šiaurės Tarybos prezidiumas Kopenhagoje svarstė susidariusią padėtį Baltijos šalyse. Buvo priimtas pareiškimas, kuriame sakoma, jog Prezidiumas, kaip ir visų Šiaurės Tarybos šalių vyriausybės, sveikina demokratinius laimėjimus Baltijos šalyse ir reikalauja, kad kuo greičiau prasidėtų tikros derybos tarp SSRS Vyriausybės ir Baltijos valstybių vyriausybių, kad išsipildytų Baltijos žmonių nepriklausomybės troškimas. Pareiškime išsakytas susirūpinimas dėl karinių akcijų ir viltis, kad demokratiniai pasikeitimai Baltijos šalyse nebus nutraukti.

Suomija: 

Suomijos prezidento Mauno Koivisto nuomone, Suomija negali leisti, kad Sovietų Sąjunga pavirstų priešu. „Pareiškimas, kuriame būtų sakoma, kad mes neremiame Sovietų Sąjungos ar Michailo Gorbačiovo, neatitinka mūsų tikslų“, – pasakė Suomijos prezidentas žurnalistams spaudos konferencijoje. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalys yra SSRS sudėtinė dalis, todėl Suomija nesikiša į kaimyninės šalies vidaus reikalus, ir kad tokius klausimus reikia spręsti paisant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nuostatų. Jo žodžiais tariant, yra pavojaus, kad įvairi pagalba, taip pat ir ekonominė, skiriama atskiriems SSRS rajonams, gali būti suprasta kaip politinio protesto forma prieš SSRS vientisumą ir todėl nėra naudinga nei teikiantiems, nei gaunantiems tokią paramą. Baigdamas konferenciją, Koivisto kalbėjo, kad kalbos apie karinį perversmą SSRS yra tik spekuliatyvinio charakterio ir neturi jokio konkretaus pagrindo, o kariškių įtaka gali stiprėti, nes Sovietų Sąjungoje pastaruoju metu daug neramumų ir daug netvarkos. Jis teigė neturįs jokios informacijos, kad Baltijos šalims grėstų koks nors pavojus. Paklaustas, ar Suomija suteiks prieglobstį Baltijos šalių jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti SSRS kariuomenėje, Koivisto atsakė, kad tai juridinis klausimas, į kurį jam sunku atsakyti. Jis akcentavo, kad Baltijos šalys sulaukė daug gražių žodžių ir pažadų iš kitų valstybių, bet ne konkrečios pagalbos, ir kad Baltijos tautų niekas taip gerai nesupranta kaip suomiai. Jis palinkėjo Baltijos valstybėms imti pavyzdį iš Suomijos – pasikliauti tik savimi.

Nepriklausomos Lenkijos konfederacijos (NLK) politinė taryba paskelbė kreipimąsi į visas Lenkijos politines ir visuomenines organizacijas ir į visus Lietuvoje gyvenančius lenkus bei baltarusius, kad imtųsi aktyviau palaikyti Lietuvą jos kovoje dėl nepriklausomybės. „Grėsmė laisvei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kasdien tampa vis didesnė. Neleiskime, kad Maskvai vėl pasisektų pasukti istorijos ratą atgal“, – tokiais žodžiais baigiasi šis kreipimasis. Jį į Lietuvą atsiuntė NLK pirmininkas Leszekas Moczulskis.

Sausio 11 d. (penktadienis) 

Lietuvoje: 

Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pradėjo plaukti informacija, kad naktį Vilniaus gatvėmis juda SSRS karinė technika.

Apie 9 val. ryto susirinkę „Jedinstvo“, SSKP atstovai ir kiti nepriklausomybės priešininkai Nepriklausomybės aikštėje bandė išprovokuoti muštynes.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Ministrui Pirmininkui Albertui Šimėnui vadinamasis „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas“ atsiuntė ultimatumą, kuriame rašoma: „Lietuvos SSR darbo žmonės ir visi realistiškai mąstantys Lietuvos gyventojų sluoksniai, kuriems brangus Lietuvos ir jos liaudies likimas, jums ir parlamento daugumai reiškia nepasitikėjimą. (...) Lietuvos darbo žmonių, jos darbininkų, valstiečių, inteligentijos geriausios dalies vardu reikalaujame, kad iki sausio 11 d.

15.00 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau pat atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi.“ 

11.00 val. Kaune SSRS kariškiai užgrobė buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį „Vairo“ viešbutį.

11.45 val. Vilniaus karinės įgulos viršininkas gen. Vladimiras Uschopčikas informavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius „manevrus“ ir pabėgusių iš armijos kareivių gaudymą.

11.50 val. SSRS kariškiai šarvuočiais apsupo, o po to užgrobė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.

Vilniuje 12 val. SSRS kariuomenės tankai ir šarvuočiai užgrobė Spaudos rūmus. Akcijos metu SSRS kariškiai panaudojo šaunamuosius ginklus. Sunkiai į galvą sužeistas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento darbuotojas Vytautas Lukšys, taip pat kulkų sužeisti Arvydas Kvičkauskas ir Algis Vaičiukas, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti.

12.15 val. Alytuje SSRS desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.

12.55 val. Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje SSRS kariuomenės tankas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas.

Vilniaus miesto gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.

13.30 val. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis bandė prisiskambinti SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Pakalbėti nepavyko, buvo atsakyta: „Prezidentas neturi laiko, pietauja.“

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gavo Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų pranešimą, kad jie pradeda įspėjamąjį dviejų valandų streiką ir reikalauja, kad iki 15 val. būtų atkurtos SSRS ir LSSR konstitucijos, kad atsistatydintų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Jeigu nebus išpildyti šie reikalavimai, pagrasinta, kad nuo sausio 15 dienos bus nutrauktas elektros tiekimas.

Lietuvos savanoriai davė priesaiką būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir ginti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Priesaiką perskaitė krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Savanorius pašventino kunigas Robertas Grigas.

15.20 val. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas pristatė 11 ministrų, kurie prisiekė ištikimybę Lietuvai.

15.00 val. Komunistų partijos CK pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje yra sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią Respublikoje. Į klausimą, koks vaidmuo tenka SSRS armijai, Jermalavičius atsakė, kad SSRS karinės pajėgos yra konstitucijos veikimo LSSR teritorijoje garantas.

16.30 val. nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Iš Panemunės į sostinę pradėjo važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.

Virš Vilniaus keletą ratų apsuko karinis sraigtasparnis ir išmėtė lapelius, kuriuose buvo reikalaujama Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą.

Nepriklausomybės aikštėje priešais Aukščiausiąją Tarybą susirinko per 20 tūkst. piliečių, remiančių Lietuvos parlamentą.

Vyriausybės posėdyje priimtas Kreipimasis į visų pasaulio valstybių vyriausybes. Jame prašoma šią sunkią Lietuvos valstybei valandą, gresiant smurtiniam

Vyriausybės nušalinimui, suteikti jai visą laisvosioms valstybėms įmanomą paramą ir raginama nedelsiant pripažinti Lietuvos Vyriausybę de jure.

16.40 val. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiuntė protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl sovietinės armijos siautėjimo Lietuvoje.

17.25 val. SSRS kariškiai užgrobė Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėlį, pagrobė 12 medžioklinių šautuvų bei draugijos dokumentus.

Aukščiausioji Taryba priėmė Kreipimąsi į Lietuvos žmones. Jame pažymima, jog agresyvūs veiksmai, panaudojant net ginkluotą jėgą, kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei.

20.55 val. Vilniuje SSRS kariškiai užgrobė ir nusiaubė Krašto apsaugos departamento Vilniaus miesto skyriaus patalpas T. Kosciuškos gatvėje.

21 val. užimtas Nemenčinės TV retransliacijos centras.

Vilniaus oro uosto SSKP organizacija ir „Jedinstvo“ lyderiai surengė mitingą ir oro uoste paskelbė streiką.

23 val. vieno šarvuočio ekipažas įsiveržė į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę. Sustabdytas traukinių eismas.

Latvijoje, Estijoje: 

Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Fiodoras Kuzminas paskelbė, kad desantinio pulko įvedimas į Estijos teritoriją sustabdytas, tačiau su sąlyga – respublika pati savo jėgomis turi organizuoti jaunuolių ėmimą į SSRS armiją.

Estijos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išreiškė solidarumą Lietuvai. „Pasaulis turi žinoti: mus galima pavergti, bet ne nugalėti“, – sakoma pareiškime.

Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paskelbė, kad prieš Dievą ir visą žmoniją pareiškia, jog Latvija yra ir bus kartu su Lietuva.

Latvijoje vyko Latvijos parlamento ir Vyriausybės politiką remiantys mitingai.

„Latvijos SSR respublikinis streikų komitetas“ pasiuntė SSRS prezidentui telegramą, kurioje reikalavo, „kad būtų išvengta katastrofos“, įvesti prezidentinį valdymą.

Maskvoje įvyko Dmitrijaus Jazovo ir Latvijos valdžios atstovų susitikimas. Pasiektas žodinis susitarimas, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė Latvijoje nebus toliau telkiama.

Latvijos Liaudies Frontas pakvietė visus Latvijos žmones sausio 13 d. susirinkti į manifestaciją.

PASAULIO REAKCIJA: 

JAV: 

JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje kreipiamasi į prezidentą Gorbačiovą susilaikyti nuo jėgos panaudojimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

NATO: 

NATO padarė pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje, kuriame sakoma, kad NATO remia taikų krizės sprendimą, kad SSRS Vyriausybė raginama susilaikyti nuo prievartos panaudojimo Lietuvoje.

Europos Bendrija: 

Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime su JTO generaliniu sekretoriumi Javieru Perezu de Cuellaru, be Persijos įlankos krizės, buvo aptarta ir situacija Baltijos valstybėse. Po susitikimo spaudos konferenciją surengė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jacquesas Poosas. Jis EB vardu išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Baltijos respublikose ir kreipėsi į SSRS, ragindamas laikytis ESBK, Paryžiaus deklaracijos ir kitų dokumentų dvasios ir nenaudoti jėgos. Taip pat ragino SSRS nedelsiant pradėti derybas su Baltijos respublikomis. Jis paskelbė, kad EB nutarė sulaikyti humanitarinę ir techninę pagalbą SSRS.

Prancūzija: 

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama: „Prancūzija dar kartą pareiškia, kad Baltijos respublikoms, neteisėtai aneksuotoms 1940 m., turi būti grąžintas suverenitetas“, kad SSRS turi pradėti derybas su Baltijos respublikomis.

Jungtinė Karalystė: 

Britanijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė SSRS akcijas Lietuvoje, kurių metu buvo užimti civilinės paskirties pastatai. Į Britanijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas SSRS atstovas Vladimiras Ivanovas, kuriam buvo pareikšta, kad Britanijos Vyriausybė visiškai nepateisina šios akcijos. Sovietų Sąjungos Vyriausybei kategoriškai siūloma išvesti kariuomenę iš Lietuvos miestų gatvių, nutraukti bet kokias karines akcijas šalies teritorijoje, leisti teisėtiems valdžios organams realizuoti savo įgaliojimus, o sovietinei Vyriausybei pradėti derybas. 

Vatikanas: 

Romos Popiežius Jonas Paulius II pasiuntė telegramą Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kuriame reiškiamas solidarumas lietuvių tautai ir linkima stiprybės. 

Čekoslovakija: 

Čekoslovakijos parlamentas priėmė kreipimąsi į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriame SSRS raginama nenaudoti jėgos Baltijos valstybėse.

Čekoslovakijos Vyriausybė nutarė nutraukti sutartį su SSRS dėl mašinų, įrangos ir aparatūros techninio aptarnavimo.

Lenkija: 

Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė SSRS už tai, kad ji panaudojo karinę jėgą prieš Lietuvą ir paragino Maskvą pradėti taikias derybas su Lietuvos valdžia. Rezoliucijoje priminta Maskvai, kad SSRS vadovas oficialiai yra pasakęs, jog mažos tautos turi teisę pačios spręsti savo likimą. Prieš balsavimą Lenkijos parlamente kalbą pasakė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Czeslawas Okinczycas. Už balsavo 293, prieš – 3 parlamentarai.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad Lenkijos Vyriausybė susirūpinusi seka įvykius Lietuvos sostinėje Vilniuje, ragindama SSRS vadovus visus ginčytinus klausimus spręsti taikiu būdu.

Lenkijos visuomeninis judėjimas „Akcja Demokratyczna“ paskelbė pareiškimą, kuriuo išreiškė solidarumą Lietuvai ir visiems kovojantiems už jos laisvę ir kvietė Lenkijos bei kitų demokratiškų šalių vadovybes paremti Lietuvą. Pareiškime pasiūlyta Helsinkio komitetui Lenkijoje įkurti Lietuvos pagalbos fondą, į kurį judėjimas įnešė 10 000 000 zlotų.

Krokuvos miesto taryba priėmė kreipimąsi, kuriame išreiškė susižavėjimą lietuvių kova už laisvę, broliškumą ir pagarbą žuvusiesiems.

Švedija: 

Švedijos ministras pirmininkas Ingmaras Carlssonas pareiškė, kad jėgos panaudojimas Lietuvoje – labai grėsmingas reiškinys, galintis padaryti žalą Maskvos ir Baltijos valstybių santykiams. Švedijos Vyriausybės požiūriu, bet koks jėgos panaudojimas yra netoleruotinas dalykas.

Švedijos ambasadorius SSRS Orjano Berneris grįžo į Maskvą, kad įteiktų SSRS užsienio reikalų ministrui Švedijos užsienio reikalų ministro Steno Anderssono laišką, kuriame išsakytas Švedijos Vyriausybės nepritarimas SSRS veiksmams Lietuvoje.

Kanada: 

Kanados Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas, pasikvietęs SSRS ambasadorių, pareiškė Kanados Vyriausybės griežtą nepritarimą SSRS veiksmams Baltijos valstybėse. Jis priminė ambasadoriui, jog buvęs SSRS užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė jam ne kartą buvo tvirtinęs, kad jėga prieš Baltijos valstybes nebus panaudota.

Australija: 

Einantis Australijos užsienio reikalų ministro pareigas dr. Nealas Blewettas pareiškė: „1990 m. nepriklausomybės deklaracijos atspindi Baltijos tautų troškimą taikiai ir demokratiškai pasiekti ekonominę ir politinę nepriklausomybę. Vyriausybė tikisi, kad visos suinteresuotos šalys pademonstruos didžiausią santūrumą, kad situacija toliau neblogėtų, ir ragina Sovietų Sąjungos Vyriausybę susilaikyti nuo veiksmų, kurie pakirstų taikaus sprendimo perspektyvas.“

Japonija: 

Japonijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Taidzė Vatanabė spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams išreiškė Japonijos Vyriausybės susirūpinimą dėl SSRS veiksmų Lietuvoje ir kitose Baltijos respublikose. Jis kvietė SSRS ir respublikų vadovybes esančius nesutarimus spręsti taikiai, nes yra pavojus „griebtis ginklų“.

Parengė Angonita Rupšytė