Sausio 12 d. (šeštadienis) 

Lietuvoje: 

0.30 val. SSRS kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. Apie 30 buvusių Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę. Šiai grupei vadovavo būrio štabo viršininkas Boleslavas Makutinovičius. Pagrobta 15 policijos mašinų, apie 200 vnt. kovinių ir sportinių šaunamųjų ginklų.

4.30 val. bandyta užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai naktį vykusiame posėdyje jos Pirmininkas Vytautas Landsbergis pranešė, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu.

Į Vilnių atvyko SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas Vladislavas Ačalovas.

5.30 val. nežinomi asmenys kelyje Vilnius–Lyda padegė laikinojo pasienio posto namelį-vagonėlį ir šalia stovėjusį automobilį.

11.20 val. ginkluoti sovietų kareiviai užpuolė pasienio postą ties Varėna kelyje Pariečė–Druskininkai, sulaužė kelio užtvarą, jėga atėmė ir nusitempė laikinojo posto vagonėlį.

Iš Kaliningrado į Vilnių permesta apie 400 SSRS kariuomenės kareivių.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė.
Išėjo „Laisvos Lietuvos“ pirmasis numeris. Laikraštį išleido trylikos laikraščių redakcijos, kurias iš Spaudos rūmų išvijo sovietiniai okupantai. Laikraštis buvo platinamas nemokamai.

14 val. Kaune SSRS kariuomenės sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 buvo sužeisti.

Sovietų armijos kareiviai okupavo Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje buvusį Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (DOSAAF) pastatą.

18 val. LKP CK „informacinė agentūra“ išplatino pareiškimą, kad antra diena, kaip sklinda gandai apie tai, jog buvęs vicepremjeras Algirdas Brazauskas yra pakviestas susitikti su SSRS prezidentu ir generaliniu SSKP CK sekretoriumi M. Gorbačiovu. „Kaip pranešta iš kompetentingų šaltinių, jokių M. Gorbačiovo kvietimų nebuvo. Tokie gandai skleidžiami turint vienintelį tikslą – suteikti politinį kapitalą susibankrutavusiems lyderiams“, – sakoma pareiškime.

22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją.

LKP miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas Vitalijus Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.

23 val. grupė nežinomų asmenų, apsiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipdamasi į Lietuvos AT ir Lietuvos gyventojus pareiškė, kad dabartinė valdžia atvedė liaudį prie bedugnės, nebekontroliuoja situacijos ir todėl „Mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.

24 val. tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.

Estijoje: 

Maskvoje Arnoldas Rüütelis, Borisas Jelcinas ir Ivanas Silajevas pasirašė RSFSR ir Estijos Respublikos sutartį dėl politinio ir ekonominio bendradarbiavimo.

PASAULIO REAKCIJA: 

NATO: 

NATO būstinė Briuselyje išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl jėgos panaudojimo Baltijos respublikose. SSRS vadovybė raginama atsisakyti jėgos naudojimo ir pradėti derybas su demokratiškai išrinkta respublikų valdžia.

JAV: 

JAV Kongresas pritarė įstatymui, kuris leido prezidentui George'ui Bushui pradėti karą prieš Iraką, jei jo kariuomenė iki sausio 15 d. nepasitrauks iš Kuveito. Iš Bagdado išvyko JAV diplomatai.

JAV senatorius Alfonse'as D'Amato paskelbė pareiškimą, kad Sovietų Sąjunga, pasinaudodama situacija, kai pasaulio dėmesys sutelktas ties Persijos įlankos krize, jėga puola nepriklausomybės judėjimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei kitose bandančiose atsiskirti respublikose. Senatorius įspėjo M. Gorbačiovą, kad jėgos panaudojimas Baltijos šalyse kelia grėsmę geriems šalių santykiams, kad „Kongresas gali nesuteikti palankiausio prekybos statuso, neduoti maisto pagalbos, netgi gali būti atsisakyta aukščiausiojo lygio susitikimo“. Po šiuo pareiškimu, paskelbtu kitą dieną spaudoje kaip „Atviras laiškas prezidentui“, pasirašė senatoriai Billas Bradley's, Connie Mackas, Donaldas W. Riegleisas ir Jesse Helmsas.

Lenkija: 

Šeštadienį Lenkijoje besilankantis JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis teigė, kad sovietų valdžia turi suprasti, jog jei jėga bus numalšintas lietuvių laisvės siekis, tai turės rimtų tarptautinių pasekmių.

Lenkijos Seimas ir Senatas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reiškiamas protestas prieš jėgos panaudojimą. Ryžtingai remiamos lietuvių ir kitų Baltijos tautų teisės į apsisprendimą.

Pareiškimus, kuriuose reiškiama parama Lietuvai jos kovoje už laisvę, paskelbė Lenkijos Žaliųjų partija, įvairios visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos.

Dėl Sovietų Sąjungos politikos ir veiksmų prieš suverenią Lietuvą Varšuvoje vidurdienį priešais SSRS ambasadą surengtas protesto mitingas.

Krokuvoje priešais SSRS konsulatą vidurdienį surengtas protesto mitingas. Konsului dėl SSRS kariuomenės veiksmų Lietuvoje įteiktas protestas.

Valstybinio migracijos departamento prie Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovas pulkininkas Zbigniewas Skoczyla pranešė, kur Lietuvos piliečiai, esantys Lenkijoje, gali kreiptis, kad gautų pabėgėlio statusą.

Australija: 

Šeštadienį (12 d.) Australijos ministras pirmininkas Robertas Hawkeas pareiškė, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, kelia pasibjaurėjimą.

Švedija: 

Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė jėgos panaudojimą Lietuvoje.

Norvegija: 

Norvegijos užsienio reikalų ministras Thorvaldas Stoltenbergas kalbėdamas parlamente reiškė susirūpinimą įvykių eiga Baltijos šalyse, o savo kalbą žurnalistams užbaigė: „Mes matome, kad situacija labai rimta, ir konstatuojame, kad ji vystosi nepageidaujama linkme. Savo laiške SSRS URM mes raginame sugrįžti prie taikaus problemų sprendimo kelio, prie derybų.“

Danija: 

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas paskelbė dar vieną pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Jungtinė Karalystė: 

Škotijoje besilankantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Johnas Majoras pareiškė, kad desantininkų veiksmai Vilniuje yra žingsnis atgal ir gali turėti rimtų pasekmių. Jo nuomone, akivaizdu, kad Michailas Gorbačiovas norom ar nenorom vis labiau nusileidžia armijai.

Vokietija: 

Vokietijos ministro Hanso Dietricho Genscherio nurodymu į Vokietijos URM buvo iškviestas Sovietų Sąjungos pasiuntinys Vladislavas Terechovas.

Sovietų Sąjunga: 

Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė deklaraciją dėl didėjančios įtampos Baltijos respublikose.

22 SSRS liaudies deputatai pasiūlė SSRS Aukščiausiajai Tarybai priimti rezoliuciją dėl įvykių Lietuvoje, kurioje protestuojama dėl to, kad karinės jėgos kišasi į sudėtingus socialinius-politinius procesus ir kovoja su teisėta Vyriausybe. Rezoliucija nebuvo priimta, tačiau Michailas Gorbačiovas, spaudžiamas RSFSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Boriso Jelcino ir kitų Rusijos deputatų, SSRS prezidento taryboje sudarė komisiją, kurios tikslas – rasti politinį sprendimą, kaip išspręsti susidariusią padėtį Lietuvoje. Į komisiją įtraukti Armėnijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Levonas Ter Petrosianas ir Baltarusijos SR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Nikolajus Dementejus.

SSRS TV žinių laidoje „Vremia“ tik ką grįžęs į Maskvą komentatorių grupės vadovas D. Biriukovas pranešė, kad Lietuvoje vietos valdžia nebekontroliuoja padėties, vyksta streikai, streikuoja vis daugiau lietuvių, kad nepritariantiems valdžios politikai neleidžiama pasisakyti per radiją ir spaudoje, kad Lietuvoje terorizuojami kitataučiai...

Parengė Angonita Rupšytė