Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Laisvės sargyboje: 1991 metų sausis

1991 m. sausio 17 d.


Sausio 17 d. (ketvirtadienis) 

Lietuvoje: 

Naktį į Vilnių atvyko SSRS prezidento atstovas Georgijus Tarazevičius, buvęs Baltarusijos SR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Jis susitiko su Vytautu Landsbergiu, dieną kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje buvo labai suintensyvėjęs. Formalus pretekstas – po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai. Pareikalavus, kad sulaikytieji asmenys būtų perduoti Lietuvos vidaus reikalų ministerijos padaliniams, kariškiai juos perdavė. Ištyrus įvykius, žmonės buvo paleisti.

Vilniuje SSRS kariškiai pagrobė 11 jaunuolių. Pretekstas –gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės.

Ukmergės rajone karinis patrulis sulaikė autoinspekcijos patrulį, jėga atėmė ginklus, suniokojo mašiną.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.

Vilniaus karininkų namuose įvyko SSRS ir LKP (KPSS) atstovų spaudos konferencija. Jos dalyviai pateikė savas absurdiškas kruvinųjų sausio įvykių versijas. Juozas Jermalavičius griežtai atsisakė žurnalistams pasakyti „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ narių pavardes ar bent įvardyti jo vadovą. Jis paskelbė, kad „komitetas“ nusprendė paleisti Krašto apsaugos ir Saugumo departamentus ir kreiptis į Lietuvos SSR prokuratūrą, kad ji iškeltų baudžiamąsias bylas šių departamentų vadovams. Konferencijoje dalyvavo SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas, kuris paskelbė, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“ ir kad kareiviai neturėjo kovinių šovinių.

Į Vilnių atvyko Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos deputatai Larisa Skorych, Sofija Genzor ir Michailas Gorinichas.

Vilniuje Aukščiausiosios Tarybos rūmuose pasirodė SSRS karininkas Vladimiras Tarchanovas, po sausio 13-osios nakties įvykių perskaitęs per Lietuvos radiją kreipimąsi į SSRS karininkus ir kareivius, raginantį nekovoti su taikiais gyventojais. Rusijos masinės informacijos priemonės skelbė, kad tokio kariškio Vilniuje nėra ir viską išsigalvojo Lietuvos propagandos falsifikatoriai.

Apie 22.10 val. netoli Gariūnų sankryžos buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Vidmanto Povilionio automobilis. Iš deputato kareiviai tyčiojosi, grasino ginklu. Vėliau brutaliai pasodintas į sunkvežimį deputatas buvo nuvežtas į komendantūrą.

Į Vilnių sužinoti, kokios pagalbos Lietuvai reikia, atvyko organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovai.

Iš Lenkijos atskrido 3 lėktuvai, atgabenę humanitarinę pagalbą.

Iš Vengrijos į Vilnių pristatyta „Raudonojo Kryžiaus“ labdara.

Vilniuje lankėsi Vengrijos parlamentarai – Gyula Kincsesas ir Istvanas Szent-Ivanyi.

Į Vilnių atvyko Lenkijos Seimo nariai Jacekas Kuronis, Janas Litynskis ir Zbigniewas Janas. Jacekas Kuronis, kalbėdamas Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje, pasakė, kad Lietuvoje jau visą savaitę yra Lenkijos senatoriai bei Lenkijos Seimo nariai ir jie bus tol, „kol jums to reikės“. „Jei reikės žūti, tai mes žūsime kartu su jumis“, – pasakė Jacekas Kuronis.

Į Vilnių atvykę Lenkijos Senato maršalkos pavaduotoja Alicja Grześkowiak ir Seimo nariai Bartlomiejus Kolodziejus ir Antonis Tokarczukas „Centro susitarimo“ vardu „iš Vilniaus, laisvos Lietuvos sostinės“ kreipėsi į pasaulio parlamentarus, kviesdami išreikšti „aktyvų solidarumą su ginančia savo nepriklausomybę lietuvių tauta“. Pareiškime sakoma: „Nėra laisvos ir demokratiškos Europos be laisvos ir demokratiškos Lietuvos!“

Kaip pranešė Bronius Kuzmickas, iš Belgijos į Lietuvą turi atvykti devyni senatoriai, atstovaujantys įvairioms partijoms. Senatoriaus W. Luyteno nuomone, „Lietuvos parlamentas – šiandienos pasaulio demokratijos tvirtovės simbolis.“ Luytenas pasiūlė, kad iš Lietuvos Aukščiausios Tarybos būtų išsiųsti pakvietimai visų Europos šalių parlamentams, kviečiant delegacijas, kurios aplankiusios „Apgulties parlamentą“ visai kitaip vertintų būtinybę neatidėliotinai spręsti Lietuvos politinio pripažinimo klausimą. Luytenas siūlė savo paslaugas, jeigu prireiktų pagalbos koordinuojant tokią akciją.

 

Latvijoje, Estijoje: 

Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas telefonu kalbėjosi su Michailu Gorbačiovu. Į Rygą, aiškintis, kokia Respublikoje yra susidariusi padėtis, atvyko SSRS Aukščiausiosios Tarybos delegacija.

Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl Roberto Murnieko nužudymo. Aukščiausioji Taryba nurodė generaliniam prokurorui J. Skrastiniui iškelti baudžiamąją bylą ir patraukti atsakomybėn Komunistų partiją dėl raginimų nuversti valdžią.
Latvijos piliečių komitetas, Respublikonų ir Atgimimo partijos paskelbė, jog sausio 13 d. Taline pasirašyta Baltijos šalių ir Rusijos vadovų sutartis negalioja ir yra neteisėta.

Streiką pradėjo vienuolika Maskvai priklausančių Talino gamyklų.

 

 

PASAULIO REAKCIJA: 

JAV: 

JAV ir sąjungininkai raketomis ir iš lėktuvų atakavo taikinius Irake ir okupuotame Kuveite. Prasidėjo Persų įlankos karas.

JAV demokratų senatorius Donaldas W. Riegleas pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį Amerika nutrauktų ekonominę paramą Sovietų Sąjungai, jeigu ši nenutrauks karinių veiksmų Baltijos šalyse. Posėdyje senatorius Alfonse'as M. D'Amato pareiškė, kad Maskvai deramas signalas būtų Baltijos šalių vyriausybių diplomatinis pripažinimas. Ir demokratai, ir respublikonai sakė, kad Busho vadovybės reakcija į tragediją, vykstančią Baltijos valstybėse, yra per švelni.

JAV Kongrese Žmogaus teisių komisijoje į brifingą pasisakyti buvo pakviesti Lietuvos atstovas Stasys Lozoraitis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Vytautas Bieliauskas. Grupė kongresmenų debatuose aštriai kritikavo Michailo Gorbačiovo veiksmus Baltijos šalyse. Buvo siūloma atsisakyti ketinimų SSRS suteikti palankiausią prekybos statusą. Kongreso komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Raymondas G. H. Seitzas pasakė, kad JAV prezidentas ir Valstybės sekretorius nedviprasmiškai pasmerkė jėgos panaudojimą Baltijos valstybėse ir yra pareiškę, kad „negali būti jokio pateisinimo prievartai prieš taikią ir demokratiškai išrinktą valdžią“. Jis pasakė, kad SSRS savo veiksmais pažeidė ESBK nuostatas ir taip nusisuko nuo demokratizacijos kelio. „Mes kreipėmės į SSRS ir pabrėžtinai teigėme, kad tik taikus dialogas su teisėtais Baltijos žmonių atstovais yra vienintelis kelias baigti krizę“; “mūsų nuomone, sovietų vadovai yra atsakingi už kariškių veiksmus“. Jis pranešė, kad į JAV atvyko Latvijos ministro pirmininko pavaduotojas ir vienas iš Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo viceprezidentų ir „jie bus sutikti aukštu lygiu“.

Seitzas pranešė, kad JAV Vyriausybė aktyviai tariasi su NATO partneriais, su Europos Bendrija ir su ESBK vyriausybėmis, kurios šiuo metu posėdžiauja Valetoje, kaip padėti Baltijos valstybėms. Seitzas sakė, kad JAV palaiko Austrijos siūlymą surengti specialų ESBK susitikimą sovietų veiksmams Baltijos šalyse apsvarstyti. Jis pranešė, kad Busho vadovybė svarsto pasiūlymą būsimojoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje Baltijos šalims suteiktistebėtojo statusą, taip pat svarsto galimybę nusiųsti į Baltijos sostines aukšto lygio delegaciją.

 

Vokietija: 

Vokietijos Bundestagas išrinko Helmutą Kohlį suvienytos Vokietijos kancleriu.

Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis pareiškė, kad vokiečių kariai nedalyvaus Persų įlankos kare.

 

Švedija: 

Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas, kalbėdamas Švedijos parlamente, perskaitė pareiškimą, kurį pradėjo žodžiais: „Visi žmonės turi apsisprendimo teisę. Tai užrašyta Jungtinių Tautų Chartijoje. Demokratiškai išrinkti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentai didžiule dauguma pareiškė, kad jų tautos nori pasinaudoti šia teise ir gyventi kaip nepriklausomos valstybės. Švedija, jos Vyriausybė ir jos žmonės sveikina ir pripažįsta šį apsisprendimą.“

 

Čekoslovakija: 

Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Austrijos, Šveicarijos ir Švedijos delegatai ESBK pateikė siūlymą surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų aptarti Kremliaus smurto veiksmai Baltijos respublikose. Sovietų Sąjunga kategoriškai atmetė šį pasiūlymą. JAV delegatai pareiškė, kad atsisakymas surengti tokią konferenciją pakenks visam Helsinkio procesui.

 

Jungtinė Karalystė: 

Tarptautinės organizacijos „Amnesty international“ sekretoriatas Londone paskelbė pranešimą apie tai, kad tūkstančiai lietuvių sausio 13 d. buvo susirinkę prie TV bokšto, kad sutrukdytų sovietų kariuomenės būriams jėga užimti TV pastatą ir kad kareiviai nužudė 13 beginklių demonstrantų. Pranešime papasakota apie svarbiausius keleto dienų įvykius Lietuvoje ir Sovietų Sąjungos vadovų reakciją. „Amnesty international“ sekretoriatas paskelbė, kad stengsis surinkti visą informaciją apie prievartos aktus, ir jau kreipėsi į Sovietų Sąjungos vadovybę, kad ji pradėtų visapusišką ir bešališką šių tragiškų įvykių tyrimą, kad išvadas paskelbtų viešai ir kad kaltieji būtų nuteisti remiantis tarptautiniais standartais.

 

Japonija: 

Japonijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė SSRS ambasadorių Japonijoje Liudvigą Čižovą ir kalbėdami apie situaciją Baltijos šalyse siūlė čia nebenaudoti karinės jėgos. Ambasadorius atsakė, kad bet koks išorinis spaudimas gali dar labiau komplikuoti situaciją.

 

Baltarusija: 

Baltarusijos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą, smerkiantį SSRS kariuomenės veiksmus Lietuvoje.

Dėl įvykių Lietuvoje KPSS CK politbiuras paskelbė pareiškimą. Be kita ko, jame pareikšta, kad politbiuras „giliai liūdi dėl to, kad žuvo žmonės“, tačiau nurodo, kad Lietuvos valdžia objektyviai nevertino situacijos ir visaip vengė politinių sprendimo formų. Pareiškime sakoma, kad CK politbiuras Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Rusijos AT vadovų bendrą pareiškimą JT generaliniam sekretoriui Javierui Perezui de Cuellarui vertina kaip atvirą kvietimą įsikišti į SSRS vidaus reikalus užsienio valstybėms, o tai gali turėti rimtų pasekmių ir šalies vidaus politikai ir visam pasauliui. 

 

Sovietų Sąjunga: 

Rusijos kariškių ir jų šeimų socialinės apsaugos sąjunga „Ščit“ ir jos pirmininkas RSFSR liaudies deputatas Vitalijus Uražcevas pasisiūlė Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai organizuoti nepriklausomą ekspertizę kariškių veiksmams Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ištirti.

 

 

 

Parengė Angonita Rupšytė