Ekspozicija „Kelias į laisvę“

           Paroda „Kelias į laisvę“ pristato Lietuvos gyventojų laisvės siekį ir jų kovas už nepriklausomybę. Ekspozicijoje greta Lietuvos įvykių trumpai parodoma išsivadavimo iš komunistinių režimų Rytų ir Vidurio Europos valstybėse įvykių raida, Rytų ir Vidurio Europos antisovietinio pasipriešinimo judėjimai, pabrėžiant ir parodant šių judėjimų tarpusavio sąsajas ir poveikį vienų kitiems. Paroda apima laikotarpį  nuo Lietuvos nepriklausomybės praradimo iki jos atkūrimo, tai yra nuo1940 m. sovietinės okupacijos pradžios iki 1991 m., kai Lietuva paskelbė valstybės nepriklausomybę ir ją apgynė. Siekiant išryškinti svarbiausius kovos su  totalitariniu sovietiniu režimu momentus, parodoje akcentuojami šie įvykiai: 1944-1953 m. ginkluotas pasipriešinimas-partizaninis karas, pasipriešinimas sovietiniam režimui lageriuose, tremtyje, neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas: Lietuvos Helsinkio grupė, pogrindinė spauda, Lietuvos laisvės lyga, 45 pabaltijiečių memorandumas, antisovietinės demonstracijos, Lietuvos katalikų bažnyčios kova už Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, individualūs žmonių laisvės siekiai. Parodoje pristatomi ir Lietuvos diplomatų veiksmai emigracijoje siekiant išlaikyti valstybės tęstinumą ir turėti tarptautinės bendruomenės palaikymą. Pagrindinė parodos dalis skiriama Lietuvos Atgimimui: pirmiesiems viešumo požymiams, Sąjūdžio atsiradimui, tūkstantiniams žmonių mitingams, akcijoms, Sąjūdžio spaudai bei Baltijos kelio stebuklo įprasminimui. Ekspozicijoje pristatomas Nepriklausomos valstybės atkūrimas ir apgynimas – Kovo 11-osios Akto paskelbimas, atsilaikymas prieš 1991 metų sovietinę agresiją ir laisvės, Lietuvos valstybės išsaugojimas. Paroda „Kelias į laisvę” baigiama Lietuvos valstybės įsitvirtinimu tarptautinėje arenoje, įstojimu į tarptautines organizacijas.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Parodoje panaudota archyvinė medžiaga iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus (dabar – Okupacijų ir laisvės kovų muziejus), Lietuvos radijo ir televizijos muziejaus, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo ir asmeninių archyvų.

Parodos koncepcijos autorius – istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis.

Parodos konsultantai: Angonita Rupšytė (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija), Birutė Kulnytė (Lietuvos nacionalinis muziejus), Eugenijus Peikštenis ir Vilma Juozevičiūtė (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus), Džiuginta Kasiulaitienė ir Ramutė Vaikšnoraitė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas).

Dailininkė – Skirmantė Vaitkevičiūtė (UAB „Ekspozicijų sistemos“).