Lenkų frakcija Steigiamajame Seime

Lenkų frakciją sudarė 3 Seimo nariai, jie per Steigiamojo Seimo kadenciją nesikeitė. Visi trys Lenkų frakcijos nariai į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkti pagal Lenkų rinkimų centro komiteto sąrašą. Aktyviausias šios frakcijos narys buvo Adolfas Grajevskis, karštai diskutuodavęs Seimo posėdžių metu, likę frakcijos nariai Seime kalbėjo gana retai. 1920 m. gegužės 22 d. vienas Lenkų frakcijos atstovas – Antanas Šnielevskis, buvo deleguotas į Seniūnų Sueigą. 

1920 m. birželio 23 d. Steigiamajame Seime pristatant naująjį Kazio Griniaus vadovaujamą Ministrų Kabinetą ir būsimus jo darbus, Lenkų frakcijos vardu deklaraciją perskaitė Antanas Šnielevskis. Deklaracija skelbė, kad lenkai bus lojalūs Lietuvos valstybei, rems būtinas reformas, tačiau kartu buvo pareikštas protestas dėl lenkų teisių varžymo: „Lenkų tautos dalis, gyvenanti Lietuvos valstybės sienose, pilnai pripažįsta visų tautų etnografiniuose plotuose jų suverenias teises.“ Vėliau frakcijos nariai teikdavo paklausimus Ministrų Kabinetui dėl lenkų teisių pažeidimų (pavyzdžiui, ar teisėtas buvo lenkų kunigų išsiuntimas iš Kauno, taip pat dėl lenkų tautybės Lietuvos piliečių arešto ir kratų, klausdami ar tai nebuvo susiję su artėjančiais savivaldos rinkimais ir pan.). 

Nuo 1920 m. rudens Steigiamajame Seime tarp lietuvių ir lenkų atstovų tvyrojo įtampa, kuri kilo dėl kovų už Lietuvos sostinę Vilnių. Lietuvių ir lenkų santykius Steigiamajame Seime užaštrino 1921 m. liepos 6 d. Seimo posėdžio metu perskaitytas Lietuvai nepalankus Lenkų frakcijos kreipimasis į Tautų Sąjungą, prašant jos įsikišimo. Pats raštas buvo parašytas dar 1921 m. birželio 19 d., jis atsirado glaudžiai su frakcijos nariais bendradarbiavusios politinės organizacijos, Informacinis biuras, iniciatyva. Seimo Prezidiumas jo nebuvo gavęs, todėl Užsienio reikalų ministrui Ernestui Galvanauskui pristačius Lietuvos ir Lenkijos santykių apžvalgą, jo vertimą iš prancūzų kalbos perskaitė Ministras Pirmininkas Kazys Grinius.  Kreipimasis Seime buvo sutiktas labai nepalankiai: pasipylė replikos, kilo ginčų, Seimo nariai posėdžio metu net apsistumdė, teko daryti ne vieną posėdžio pertrauką aistroms apraminti. Po trijų dienų, 1921 m. liepos 9 d. Lenkų frakcijos nariai Adolfas Grajevskis, Bronislavas Liausas ir Antanas Šnielevskis laikraštyje „Goniec Kowieñski“ paskelbė atvirą laišką adresuotą Steigiamajam Seimui, kuriuo protestuodami dėl incidentų Seimo posėdžio metu, pareiškė, kad atsisako Seimo nario pareigų. Nuo 1921 m. liepos 9 d. nė vienas lenkų atstovas Steigiamojo Seimo darbe nebedalyvavo, nors Seimo nario mandatą išsaugojo. 

Lenkų frakcijos nariai, pareigas pradėję eiti 1920 m. gegužės 15 d.: 

• GRAJEVSKIS Adolfas (Grajewski Adolf)
• LIAUSAS Bronislavas (Laus Bronisùaw)
• ŠNIELEVSKIS Antanas (Snielawski Antoni)

Šaltiniai ir literatūra: 

Daugirdaitė-Sruogienė, Vanda. Lietuvos Steigiamasis Seimas, New York: Tautos fondas, 1975.

Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Steigiamojo Seimo frakcijos, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 470–472. 

Stravinskienė, Vitalija. Grajevskis Adolfas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 154–156. 

Stravinskienė, Vitalija. Liausas Bronislavas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 218–220. 

Stravinskienė, Vitalija. Šnielevskis Antanas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 386–387. 

Truska, Liudas. Steigiamasis Seimas ir jo vieta Naujųjų laikų Lietuvos istorijoje, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 11–59. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
​Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius ​