Lietuvos valstybės herbo istorija

„Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).“ Iš Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo.

Herbas – tai skiriamasis valstybės, miesto, giminės, luomo ar kitos bendruomenės ženklas, simbolis. Herbai susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais kaip skiriamieji ženklai kovos lauke, o visuotinai žinomą formą įgijo riterių turnyruose. 

Lietuvoje pirmieji kilmingųjų asmenų ir žemių herbai atsirado XIV a. pabaigoje. Lietuvos valstybės herbas, vadinamas Vyčiu, yra vienas iš nedaugelio herbų, kurio simbolika buvo perimta iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Manoma, kad pirmasis save ant žirgo galėjo pavaizduoti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, bet jo antspaudas, buvęs prikabintas prie 1366 m. sutarties su Lenkija, neišliko. Lietuvoje pirmasis raitelį pavaizdavo skyde ir taip jam suteikė herbo rangą Kernavės kunigaikštis, Jogailos brolis Vygantas 1388 metais. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties didžiuoju kunigaikščiu tapęs Jogaila ir jo broliai turėjo net po kelis raitelio tipo portretinius antspaudus. Kurį laiką nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, antspaude vaizduojamo raitelio rankose laikomas ginklas. 1386 m. Lenkijos karaliumi tapusiam Jogailai buvo pagamintas naujas herbinis spaudas, kurio pirmajame lauke buvo pavaizduotas Lenkiją simbolizavęs erelis, o antrajame – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę simbolizavęs raitelis su ietimi ir dvigubu kryžiumi skyde. 

Nuo XIV a. pabaigos prasideda Vyčio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo – istorija. Būtent didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430 m.) raitelis tapo visos jo sukurtos didžiulės valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – herbu. XV a. pradžioje sukurtame didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotiniame antspaude vaizduojamas valdovas, apsuptas jam priklausančių žemių herbų, vienoje rankoje laikantis kunigaikščio valdžią simbolizuojantį kalaviją, kitoje iškėlęs skydą su raiteliu, simbolizuojantį valdomą Lietuvos valstybę. XV a. pradžioje nusistovėjo herbo spalvos ir kompozicija. Herbui buvo panaudoti du metalai (auksas ir sidabras) ir dvi svarbiausios viduramžių herbų spalvos – raudona ir mėlyna. Raudona tuomet reiškė materialiąsias, arba žemiškąsias, vertybes: gyvybę, drąsą, kraują, mėlyna – dvasines, arba dangiškąsias, vertybes: dangų, dieviškąją išmintį, protą. 

Po 1569 m. Liublino unijos, kai susikūrė bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė, dar vadinta Abiejų Tautų Respublika, oficialiai buvo patvirtintas jungtinis naujos valstybės herbas: keturių laukų skyde buvo įstrižai pakartoti abiejų šalių simboliai – Erelis ir Vytis. XVI a. viduryje lenkų heraldika Lietuvos herbui suteikė „Pogoń, Pogonia, Pogończyk“ vardą. Ieškodamas šiam terminui lietuviško atitikmens, Konstantinas Sirvydas XVII a. nurodė dvi jo reikšmes: „waykitoias“ (jei kalbama apie asmenį) ir „waykimas“ (jei kalbama apie veiksmą).

Lietuvos herbas, reprezentavęs valstybę daugiau negu keturis šimtmečius, buvo panaikintas 1795 m., kai Lietuva ilgesniam negu 100 metų laikotarpiui pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Tačiau istorinis raitelis neišnyko. 1845 m. Rusijos imperatorius Nikolajus I jį patvirtino Vilniaus gubernijos herbu; tiesa, vietoj dvigubo kryžiaus raitelio skyde buvo pavaizduotas aštuonių galų (stačiatikių) kryžius. XIX amžiuje, kilus lietuvių tautiniam sąjūdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas – baltas vytis raudoname dugne – tapo lietuvių tautinių aspiracijų simboliu. XIX a. Lietuvos herbas buvo pavadintas Vytimi. Manoma, kad žodį „vytis“ XIX a. viduryje sukūrė Simonas Daukantas, tačiau šiuo žodžiu jis apibūdino ne herbą, o jame vaizduojamą raitelį. Vytimi Lietuvos herbą bene pirmasis pavadino Mikalojus Akelaitis 1884 m. laikraštyje „Aušra“. Iš pradžių herbas vadintas Vytimi, o nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio – Vyčiu. 

Pirmojo pasaulinio karo metu, žlugus Rusijos imperijai, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašydama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atkūrė Lietuvos valstybę. Istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis tapo Lietuvos Respublikos herbu. Lietuvos herbas puošė 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų fasadą ir buvo pagrindinis plenarinių posėdžių salės akcentas. Lietuvos Steigiamojo Seimo 1922 m. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įrašyta: „Valstybės ženklas – baltas Vytis raudoname dugne“, tokia pat nuostata pakartota 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje. Pirmuosius herbo projektus sukūrė Tadas Daugirdas ir Antanas Žmuidzinavičius, taip pat buvo naudojami Adomo Varno, Adomo Galdiko, Juozo Zikaro ir kitų dailininkų nupiešti herbai. Labiausiai paplito Antano Žmuidzinavičiaus romantizuota herbo versija. Oficialiai naudotų herbo etalonų įvairovė vertė ieškoti naujos, visiems priimtinos herbo etalono versijos. Šis darbas buvo pavestas 1929–1934 m. veikusiai specialiai Komisijai valstybės herbui nustatyti. Naujojo herbo projektą sukūrė dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Nors jo herbo versija buvo labiausiai istoriškai pagrįsta, tačiau oficialiai taip ir nebuvo patvirtinta. 

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, ne tik nutrūko tolesnė valstybės heraldikos raida, bet ir buvo uždrausti visi valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą iki pat Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Nepaisant to, nepriklausomos Lietuvos valstybės simboliai nedingo iš viešojo gyvenimo, jie buvo naudojami pogrindinėje laisvės kovotojų spaudoje, juos naudojo antisovietinių organizacijų nariai ir pavieniai gyventojai rezistencijai reikšti, juos plačiai naudojo egzilio lietuviai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. priėmė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir atkūrė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir tą pačią dieną įstatymu Dėl valstybės pavadinimo ir herbo įteisino Lietuvos valstybės istorinį herbą – Vytį. Įdomu pažymėti, kad Lietuvos valstybės herbas buvo įteisintas anksčiau, negu buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Įstatymas Dėl valstybės pavadinimo ir herbo buvo priimtas siekiant išvengti bet kokių spekuliacijų dėl to, kokios valstybės Nepriklausomybė bus atkuriama. Jame nustatyta, kad Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose turi būti vartojamas vienintelis valstybės pavadinimas – Lietuvos Respublika, taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės herbas ir ženklas – Vytis. Vadovaujantis šiuo įstatymu Lietuvos Aukščiausioji Taryba imta vadinti „Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba“. 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 20 d. nutarimu Dėl Lietuvos valstybės herbo etalono, patvirtino pirmojo po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos valstybės herbo kompoziciją, kurios pagrindu buvo pasirinktas skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 metais Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas. 

1990 m. balandžio 10 dienos Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl Lietuvos valstybės herbo buvo nustatytos herbo spalvos. Spalvos perimtos iš 1934 metais kurto herbo. Šis herbas tapo pereinamojo laikotarpio simboliu, pabrėžusiu, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. Tuo pat metu Lietuvos heraldikos komisija buvo įpareigota parengti patikslintą herbo variantą, pagrįstą istorijos ir ikonografijos šaltiniais. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarimu Dėl Lietuvos valstybės herbo etalono patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Heraldikos komisijos aprobuotą Vyčio atvaizdo pavyzdį, kuris yra naudojamas iki šiol. 

Lietuvos valstybės herbo reglamentavimas teisės aktuose

Lietuvos valstybės herbas įteisintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje („Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.“) ir aprašytas Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme. Įstatyme nustatytas Lietuvos valstybės herbo aprašymas, taip pat jo kūrimo ir oficialaus naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarka. Lietuvos heraldikos komisija rengia ir teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos valstybės herbo etaloną, jį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Lietuvos valstybės herbo etalonas saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos valstybės herbo naudojimas

Lietuvos valstybės herbą dokumentų blankuose, herbiniuose antspauduose, antraštiniuose puslapiuose, institucijų ir įstaigų leidiniuose ir iškabose naudoja:

1) Lietuvos Respublikos Seimas, jam atskaitingos valstybės institucijos, Seimo kanceliarija;

2) Respublikos Prezidentas ir Respublikos Prezidento kanceliarija;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės atstovai ir Vyriausybės įgaliotiniai;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas;

5) Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalinė teismų administracija;

6) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, teritorinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, jo teritorinės įstaigos ir specialios paskirties įstaigos prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos;

7) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir šių atstovybių bei įstaigų padaliniai, taip pat specialiosios misijos, esančios užsienio valstybėse;

8) Lietuvos heraldikos komisija;

9) valstybinės mokslo, tyrimo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos;

10) savivaldybių, neturinčių nustatyta tvarka patvirtinto savivaldybės herbo, institucijos, savivaldybių institucijoms pavaldžios įstaigos, savivaldybės administracijos padaliniai, valstybės tarnautojai bei darbuotojai;

11) savivaldybių, turinčių nustatyta tvarka patvirtintą savo herbą, administracijos padaliniai, įgyvendinantys valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, seniūnai, įstatymų nustatyta tvarka atlikdami notarinius veiksmus ir tvirtindami oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai, registruodami mirtis;

12) notarai, antstoliai.

Lietuvos valstybės herbas yra naudojamas: 

1) Respublikos Prezidento vėliavoje;

2) Lietuvos kariuomenės, jos pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavose ir štandartuose;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų ir kitų teismų teisėjų herbiniuose ženkluose, prokuroro herbiniame ženkle;

4) asmens tapatybės kortelėse, pasuose, vairuotojo, valstybės tarnautojo ir kituose oficialiuose pažymėjimuose bei dokumentuose;

5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pastatuose, kuriuose vyksta balsavimas, vykdant rinkimus ir referendumus, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintuose rinkimų ir referendumų dokumentuose;

6) valstybės sienos ženkluose.

Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas:

1) Lietuvos banko blankų dokumentuose, herbiniame antspaude, iškaboje, antraštiniuose  puslapiuose ir leidiniuose;

2) ant pinigų;

3) krašto apsaugos sistemos karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniformų skiriamuosiuose ženkluose;

4) ant pašto ženklų.

Valstybės herbas yra nuolat iškabintas: 

1) Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių salėje;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posėdžių salėje; 

4) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, jo senato ir kitų teismų posėdžių salėse;

5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje;

6) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko darbo kabinete;

7) Respublikos Prezidento rezidencijos darbo kabinete; 

8) Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko darbo kabinete; 

9) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko darbo kabinete; 

10) Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų darbo kabinetuose;

11) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro darbo kabinete; 

12) Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo kabinete;

13) Lietuvos kariuomenės vado, Jungtinio štabo viršininko, kariuomenės pajėgų rūšių ir karinių dalinių vadų darbo kabinetuose; 

14) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bei jų padalinių, specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, vadovų darbo kabinetuose.

Lietuvos valstybės herbo pavyzdžiai Lietuvos Respublikos Seime

Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir jam atskaitingos valstybės institucijos, o taip pat Seimo kanceliarija Lietuvos valstybės herbą naudoja dokumentų blankuose, herbiniuose antspauduose, antraštiniuose puslapiuose, institucijos leidiniuose bei iškabose. Valstybės herbas privalo nuolat būti iškabintas Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko darbo kabinete.

Lietuvos Respublikos Seime valstybės herbas yra iškabintas:

• Seimo posėdžių salėje;
• Seimo Pirmininko darbo kabinete;
• Kovo 11-osios Akto salėje;
• Konstitucijos salėje;
• Aleksandro Stulginskio salėje;
• ant Seimo rūmų portalo (virš pagrindinio įėjimo į Seimo rūmus);
• iškaltas ant Seimo rūmų Didžiojo kiemo vartų;
• Seimo komitetų salėse.

Šaltiniai ir literatūra:

Daugirdas, Tadas. Mūsų Vytis, Kaunas, 1917 n, rugsėjo 12 d., p. 1–6. 

Dobužinskis, Mstislavas. Vytis, Kaunas: Lietuvos istorijos draugija, 1933. 

Galkus Juozas. Lietuvos Vytis, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 

Lietuvos heraldika, sudarė Rimša Edmundas, Vilnius: Baltos lankos, 2008.

Lietuvos heraldika, t. 1, sudarė Rimša Edmundas, Vilnius: Baltos lankos, 1998.

Rimša Edmundas. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004. 

Vasys, Antanas. Herbas ir vėliava, Lietuvių enciklopedija, t. 15, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, p. 65–69. 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas Dėl valstybės pavadinimo ir herbo, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d., Nr. I-11, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.08CD4C01694F

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d., Nr. I-12, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.12C754906DE4 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo, Vilnius, 1990 m. kovo 13 d. Nr. I-23, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.65C81347CDA0 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Dėl Lietuvos valstybės herbo etalono, Vilnius, 1990 m. kovo 20 d. Nr. I-47, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C2DBFA9B92C6 

Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas, Vilnius, 1990 m. balandžio 10 d., Nr. I-130, (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-07-01), Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.55B9E4E382B3/asr 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Dėl Lietuvos valstybės herbo etalono, Vilnius, 1991 m. rugsėjo 4 d. Nr. I-1752, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.53837328E516 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Susijusi informacija: 

1990 m. kovo 11-oji: Kaip buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė?