Apie 2003 m. sausio 13 d. iškilmingą Lietuvos Respublikos Seimo posėdį

2003 m. sausio 13 d. vyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos, atkreipusios pasaulio dėmesį į Baltijos valstybių okupaciją, 20-mečiui  ir Laisvės gynėjų dienai paminėti. Posėdis vyko Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Plenarinių posėdžių salėje (dabar – Kovo 11-osios Akto salė). 

Posėdžiui pirmininkavo

Artūras PAULAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas;

Česlovas JURŠĖNAS, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas (Socialdemokratinės koalicijos (LDDP-LSDP-LRS) frakcija).

Posėdyje kalbėjo

Artūras PAULAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas;

Guido PODESTA (Guido Podestà), Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas;

Gordonas ADAMAS (Gordon J. Adam), Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas;

Kazys BOBELIS, Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas;

Otto von HABSBURGAS (Otto von Habsburg), buvęs Europos Parlamento narys, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos pranešėjas;

Intis CALITIS (Ints Cālītis), 1979 m. rugpjūčio 23 d. „45 pabaltijiečių memorandumo“ signataras, buvęs politinis kalinys, rezistentas (Latvija);

Vytautas BOGUŠIS, 1979 m. rugpjūčio 23 d. „45 pabaltijiečių memorandumo“ signataras, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys;

Algirdas ŠUKYS, tremtinys, 1991 m. sausį nukentėjęs nuo Sovietų Sąjungos agresijos, Vilniaus universiteto docentas;

Jonas Baldvinas HANNIBALSSONAS (Jón Baldvin Hannibalsson), Islandijos Respublikos ambasadorius Suomijoje, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras, šias pareigas ėjęs 1991-aisiais, kai Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Vytautas LANDSBERGIS, Lietuvos Respublikos Seimo narys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatorių frakcija), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras; 

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Lietuvos Respublikos Seimo narys (Socialdemokratinės koalicijos frakcija), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras pristatė po svarstymo „Lietuvos Respublikos Seimo deklaracijos, priimtos iškilmingame posėdyje, skirtame 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-mečiui bei Laisvės gynėjų dienai paminėti“, projektą. 

Tylos minute buvo pagerbti

Tylos minute buvo pagerbtas visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas. Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės vardu Lietuvos Respublikos savivaldybių atstovai padėjo gėles ant žuvusiųjų nuo Sovietų Sąjungos agresijos kapų Alytuje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje, Rokiškyje. Lietuvos Respublikos Seimo įgalioti Seimo nariai išnešė gėles iš Seimo Posėdžių salės, kurios buvo padėtos Medininkų žudynių ir Gintaro Žagunio žūties vietose. Ant Laisvės gynėjų kapų Antakalnio kapinėse gėlės buvo padėtos atskiros ceremonijos metu. 

Posėdžio metu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija 

Iškilmingo posėdžio metu Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Seimo deklaraciją, skirtą 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-mečiui bei Laisvės gynėjų dienai paminėti. Deklaraciją po svarstymo pristatė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Už deklaraciją balsavo 105 Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 

1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“. Ši rezoliucija buvo atsakas į 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą „45 pabaltijiečių memorandumą“. Memorandumas buvo adresuotas Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir kitų Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Memorandume reikalauta pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo padarinius, pripažinti Baltijos valstybių teises į apsisprendimą ir nepriklausomybę. Memorandumas sukėlė didelį atgarsį. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) kreipėsi į visas Helsinkio susitarimo Baigiamąjį aktą pasirašiusių valstybių vyriausybes, kad būtų išgirstas šis okupuotų šalių protestas. Lietuvos diplomatijos atstovas Vašingtone Stasys Antanas Bačkis kartu su Estijos ir Latvijos diplomatijos atstovais 1979 m. gruodžio mėn. „45 pabaltijiečių memorandumą“ įteikė Jungtinių Tautų Organizacijai ir pakvietė ją paremti. 1981 m. sausio 8 d. keturi britų konservatorių partijos nariai Europos Parlamente taip pat pateikė pasiūlymą paremti memorandumą. Po ilgų debatų 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“. Šia rezoliucija Europos Parlamentas dar kartą pasmerkė neteisėtą Baltijos valstybių okupaciją ir paragino Baltijos valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų ir valstybių apsisprendimo principu. Taip pat rekomendavo Baltijos valstybių klausimą perduoti Jungtinių Tautų Dekolonizacijos pakomitečiui, o Europos Parlamento Pirmininkas buvo įpareigotas perduoti rezoliuciją užsienio reikalų ministrų susitikimui dėl politinio bendradarbiavimo ir Europos Parlamento valstybių narių vyriausybėms. Europos Parlamento rezoliucija buvo didelis politinis ir moralinis laimėjimas remiant Baltijos šalių išsivadavimą. 

Ta proga, 2003 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje išreiškė padėką Europos Parlamentui bei viltį, jog valstybės stojimo į Europos Sąjungą sutarties patvirtinimas Europos Sąjungos valstybių parlamentuose ir jos patvirtinimas Europos Parlamente taps „dar vienu besivienijančios Europos solidarumo įrodymu“. Lietuvos Respublikos Seimas deklaracijoje paragino visus Lietuvos piliečius „pasinaudoti naujomis narystės ES teikiamomis galimybėmis” ir aktyviai dalyvauti gegužės mėnesį numatomame referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio valstybių atstovai

Posėdyje dalyvavo išrinktasis Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo vadovai, pirmosios nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės Vyriausybės nariai, 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės ir artimieji, nukentėjusieji nuo Sovietų Sąjungos agresijos, 1979 metų 45 pabaltijiečių memorandumo signatarai ir rėmėjai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei jų atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingų institucijų vadovai ir apskričių viršininkai, merai, aukštųjų mokyklų rektoriai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Parlamento gynėjai-savanoriai ir kiti garbingi svečiai.

Užsienio valstybių atstovai

Posėdyje dalyvavo Europos Parlamento delegacija, 1979 metų 45 pabaltijiečių memorandumo signatarai ir rėmėjai, 1983 metų Europos Parlamento rezoliucijos rėmėjai, Islandijos Respublikos ambasadorius Suomijoje Jonas Baldvinas Hannibalssonas (Jón Baldvin Hannibalsson), buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras, šias pareigas ėjęs 1991-aisiais, kai Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Beniliukso parlamentinės konsultacinės tarybos delegacija, Šiaurės Tarybos delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos nariai, užsienio valstybių diplomatinių misijų atstovai Lietuvoje.

2003 m. sausio 13 d. iškilmingo minėjimo vaizdo įrašas

2003 m. sausio 13 d. iškilmingo minėjimo stenograma 

2003 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimas Vilniuje

Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus  įteikė Sausio 13-osios atminimo medalius 219 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių, kurie 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 

2003 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime (Posėdžių salėje, dabar – Kovo 11-osios Akto salė) vyko mokslinė konferencija „Baltijos laisvė: Vakarų požiūris“, skirta 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ 20-mečiui paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos mokslininkai, konferenciją pradėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Pertraukos metu Lietuvos Respublikos Seimo galerijoje buvo atidaryta, šiai progai skirta, paroda ir pristatyta knyga „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė“. 

2003 m. sausio 12 d. Vilniuje nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto vyko tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas Laisvės gynėjų dienai atminti. 12.00 val. bėgikai startavo nuo Antakalnio kapinių vartų Karių kapų gatvėje ir bėgo Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, Žirmūnų tiltu, toliau Šeimyniškių, Ukmergės, T. Narbuto gatvėmis, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko, Sausio 13-osios gatvėmis ir finišavo prie Televizijos bokšto. 

2003 m. sausio 12 d. 12.30 val. buvo aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

2003 m. sausio 12 d. 14.30 val. vyko Žuvusiųjų Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse. 

2003 m. sausio 12 d. 17 val. prie Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje buvo uždegti Atminimo laužai. 

2003 m. sausio 12 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyko tradicinis koncertas „In Memoriam“. 

2003 m. sausio 13 d. 10 val. vyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis.

2003 m. sausio 13 d. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų buvo iškilmingai pakeltos Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavos. Europos Sąjungos vėliava Laisvės gynėjų dienos proga buvo iškelta pirmą kartą. Ceremonijos metu skambėjo ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos himnai. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, išrinktasis prezidentas Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Vilniuje viešėjęs Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas Guido Podesta (Guido Podestà). 

Šaltiniai ir literatūra:

2003 m. sausio 13 d. iškilmingo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio stenograma https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.198474 

BNS. Laisvės gynėjų dienos proga prezidentas apdovanojo grupę Lietuvos ir užsienio piliečių, BNS pranešimas, 13.01.2003 15:24:20 

BNS. Lietuva paminėjo Laisvės gynėjų dieną, Draugas, 2003, sausio 14, p. 1, 5. 

Gudienė, Valentina. Sausio 12-ąją Lietuvoje numatoma, ELTOS pranešimas, 2003 01 12 07.58 val. 

Juozevičiūtė, Vilma. Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/08/201408_memorandumas.pdf (žr. 2020-12-30) 

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl apdovanojimo Sausio 13-osios atminimo medaliu“, Vilnius, 2003 m. sausio 8 d. Nr. 2006, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch 

Lietuvos Respublikos Seimo Deklaracija, priimta iškilmingame posėdyje, skirtame 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-mečiui bei Laisvės gynėjų dienai paminėti, Vilnius, 2003 m. sausio 13 d., Teisės aktų registras, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.198693?jfwid=-owx42ilej

Parengė Angonita Rupšytė, Loreta Rakauskienė, 
Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius