Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba trišalės Asamblėjos 9-osios sesijos plenarinio posėdžio atidaryme

Gerbiamasis Maršalka, Gerbiamasis Rados Pirmininke, delegacijų nariai, visi susirinkusieji,

man malonu priimti Jus čia, Lietuvos Respublikos Seime, visų trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – nepriklausomybės atkūrimo ir paskelbimo šimtmečio metais. Šį pavasarį Vilniuje lankėsi visi aukščiausi Lenkijos ir Ukrainos pareigūnai. Mūsų šalių susitikimų intensyvumas patvirtina mūsų santykių išskirtinumą bei svarbą ir juos stiprina.

Šie metai mūsų valstybėms ypatingi. Lietuva, Ukraina ir Lenkija švenčia savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmečius.

Naudodamasis proga, noriu dar kartą pasveikinti Lenkijos Respublikos Senato Pirmininką Stanislavą Karčevskį  ir jo vadovaujamą delegaciją vakar paminėtos Lenkijos Respublikos Nepriklausomybės dienos ir valstybės atkūrimo 100-mečio proga.

Taip pat netrukus minėsime ir vakarietiško Ukrainos posūkio – Maidano revoliucijos – 5-erių metų sukaktį.

Šių metų trišalės Asamblėjos šūkis „Nuo Liublino unijos 450 metų sukakties iki Rytų partnerystės 10-mečio“ aliuzija veda į tai, kad mūsų istorijos saitai niekada nebuvo nutrūkę, mes juos toliau puoselėjame ir skatiname.

Gera santykių atmosfera padeda  koncentruotis į konkrečius ir praktinius klausimus ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Tikiu, kad toks formatas suteikia galimybę drauge plėtoti ryšius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei vienytis, siekiant atremti kylančias grėsmes.

Atgimsta tradicijos kartu švęsti bendrystę – kitąmet minėsime 450-ąsias Liublino unijos metines, Rytų partnerystės politikos dešimtmetį, taip pat sukaks 25 metai, kai buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. (Beje, šiemet gegužę minėjome 10-ies metų Lietuvos ir Ukrainos strateginės partnerystės sukaktį).

Šiandien yra puiki proga įvertinti pastarųjų įvykių pasekmes. Taip pat turime išskirtinę galimybę kartu rengti strateginę diskusiją dėl Rytų partnerystės ateities, taigi ir dėl Ukrainos.

Esame pasirengę dalytis savo patirtimi. Regioninis bendradarbiavimas visuomet nešė sėkmę Baltijos valstybėms, siekiančioms eiti euroatlantinės integracijos keliu. Bendros iniciatyvos ir kolegialus darbas nuo Vilniaus konferencijos, Vilniaus dešimtuko iki Briuselio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo garantavo Europos dėmesį.

Esame pasirengę padėti Ukrainos žmonėms įgyvendinti svarbias reformas, tokias kaip kova su korupcija, viešumo ir skaidrumo didinimas, verslo klimato gerinimas. Turime užtikrinti tęstinę pažangą, atsižvelgdami į paramos teikėjų ir Ukrainos piliečių lūkesčius.

Taip pat sveikiname pradėtą procedūrą dėl ES ir transatlantinės krypties įtvirtinimo  Ukrainos Konstitucijoje.

Negalima pamiršti Europos Sąjungos darbotvarkės. Lenkijos pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai 2025 metais ir Lietuva – 2027 metais.  Akcentuojame būtinybę vienyti pastangas siekiant ekonomiškai ir politiškai integruoti Ukrainą į Europos Sąjungą ir, remdamiesi Vakarų Balkanų šalims skirtos Europos Sąjungos strategijos pavyzdžiu, tam turime pradėti rengtis jau dabar.

Palankiai vertiname regioninę Trijų jūrų iniciatyvą, jungiančią Baltijos, Vidurio Europos ir Balkanų šalis ir jų sukauptą integracinę patirtį, įskaitant patirtį remiant ir skatinant Vakarų Balkanų šalių ekonomikos, infrastruktūros ir politinę integraciją į Europos Sąjungą.

Turime džiaugtis ne tik plėtojamu glaudžiu politiniu ir ekonominiu mūsų šalių bendradarbiavimu, bet ir siekti kuo glaudesnio mūsų visuomenių suartėjimo. Būtent tai – visuomenių suartėjimas – reikš tikrąją mūsų bendrystę Europoje.

Siūlau visokeriopai skatinti jaunimo bendradarbiavimą ir įvairių politinių jėgų – partijų, visuomeninių judėjimų – bendradarbiavimą. Todėl kviečiu visus aktyviai dalyvauti diskusijoje.

Kviečiu siekti praktinių mūsų valstybių parlamentų bendradarbiavimo rezultatų ir džiaugtis nuveiktais darbais.

Dėkoju ir linkiu mums visiems jėgų ir sėkmės.