Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimo kalba 38-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje

2019 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Dž. G. Barysaitė)

Gerbiamieji kolegos parlamentų pirmininkai,

Baltijos Asamblėjos Prezidente,

Gerbiamieji ministrai, Gerbiami Asamblėjos svečiai, ponios ir ponai,

man labai malonu vėl lankytis Rygoje, 101-ąsias valstybingumo metines atšventusios valstybės sostinėje. Šiandien susirinkome jau į 38-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją. Ilgametė Baltijos Asamblėjos veikla liudija išskirtinius mūsų valstybių santykius.

Šiais metais šventėme Baltijos kelio 30-metį. Kitais metais pasitiksime mūsų šalių Nepriklausomybių atkūrimo 30-ąjį jubiliejų. Baltijos valstybės susijungia bendrystei Europos Sąjungoje, NATO ir visose svarbiausiose tarptautinėse organizacijose, demonstruoja solidarumą, kaip ETPA sesijoje Strasbūre, ir yra tautų draugystės pavyzdys. Kartu kūrėme ir kuriame mūsų sėkmės istoriją. Kartu siekiame, kad ši sėkmė įgautų ir platesnį regioninį mastą.

Mūsų beveik prieš 30 metų pasirinkti tikslai buvo teisingi, tuo metu mūsų sudarytos strateginės sąjungos atitiko mūsų lūkesčius.

Ir dabar ieškome bendrų iniciatyvų, kurios pademonstruotų visiems bendrumo jėgą ir potencialą, o tuo pačiu ir naudą, kurią galime auginti nuolat.

Šios sesijos darbotvarkė tradiciškai intensyvi. Saugumo ir gynybos, energetinio saugumo, pasirengimo elektros tinklų sinchronizavimui, bendros regioninės gamtinių dujų rinkos, projekto „Rail Baltica“ plėtros klausimai,  bendradarbiavimas švietimo, kultūros ir sveikatos priežiūros srityse.

Ypač aktuali tampa branduolinės saugos tema, turint omenyje, kad už 40 kilometrų nuo Vilniaus ir 100 kilometrų nuo Daugpilio, Astrave, kyla atominė jėgainė. Europos Sąjungos lygiu turime palaikyti vieni kitus, siekdami užtikrinti, kad mūsų kaimynystėje neatsirastų branduoliniai objektai, kurių saugumu nesame tikri, abejojame jų priežiūros standartais. Kartu turime būti pasirengę tinkamai ir laiku reaguoti galimų incidentų akivaizdoje.

Baltijos valstybių bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo mūsų pasitikėjimo vieni kitais, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir visiško įsitraukimo į bendrą veiklą. Nenorime turėti „vyresnių brolių“ ar būti „jaunesnėmis sesėmis“.

Prasideda naujas ciklas Europos Sąjungoje. Kyla daug iššūkių, su kuriais mūsų šalys susiduria tiek Sąjungos viduje, tiek ir už jos ribų. Turime būti vieningi keldami klausimus ir formuodami mūsų tikslus, juos įgyvendinančią politiką.

Džiugu, kad svečių teisėmis Baltijos Asamblėjoje dalyvauja draugiškų kaimyninių regionų Asamblėjų, šalių parlamentų nariai. Norėčiau pasveikinti ir mūsų svečius iš Beniliukso Parlamento, Šiaurės Ministrų Tarybos, Baltijos Jūros parlamentinės konferencijos, GUAM Parlamentinės asamblėjos ir Višegrado šalių, taip pat naujai išrinktą Lenkijos Senato Maršalką prof. Tomašą Grodskį (Tomasz Grodski). Drauge mes esame stipresni.

Esame atviresni, kviečiame žvelgti į mūsų regioną ir priimti jį plačiau. Veikdami kartu užtikrinsime saugumą visiems, demokratiją ir europinių vertybių sklaidą.

Kibernetinės, hibridinės, branduolinės saugos problemos, bendrų politikos krypčių koordinavimas, naujų partnerystės ryšių užmezgimas, atstovavimas bendriems interesams, dalijimasis patirtimi ir mūsų valstybių parlamentų bei vyriausybių veiksmų derinimas yra vieni svarbiausių Baltijos Asamblėjos uždavinių. Glaudus bendradarbiavimas užtikrina politiškai ir ekonomiškai stiprų ir vieningą regioną. Tai naudinga mūsų valstybėms ir jų piliečiams.

Gerbiamieji ponios ir ponai, prieš savaitę Vilniuje pagarbiai palaidojome 1863–1864 m. sukilėlius, kurie buvo carinės Rusijos Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo (praminto koriku) įsakymu nužudyti ir daugiau nei 150 metų jų palaikai tūnojo sumesti į duobę. Pagerbiant juos buvo pagerbtos ir tautos – lietuvių, lenkų,  baltarusių, latvių ir ukrainiečių – visi, kuriuos vienijo šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę!“

Tevienija jis mus ir šiandien europinėje Odėje džiaugsmui. Dėkoju.