Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba prasidėjusios pavasario sesijos proga

2020 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Mielieji Lietuvos žmonės ir gerbiamieji kolegos bei svečiai,

Konstitucija – kiekvieno piliečio dorovinis stuburas – mums sako, kad šiandien turi būti pradėta Seimo pavasario sesija. Šis Seimas paskutinįkart renkasi politinio pavasario sezono atidaryti. Tradiciškai dabar kalbėčiau apie laukiančius darbus ir iššūkius, kelčiau klausimą dėl užsigulėjusių projektų ar kreipčiausi su kvietimu telktis bendram darbui.

Įtempta situacija pasaulyje ir nerimas dėl žmonių sveikatos lėmė, kad privalome saugoti save artimus žmones, todėl Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį minėsime garbingai dalyvaudami vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, o Kovo 11-osios įžymybę minėsime atšaukus ekstremalią situaciją šalyje.

Švęskime šventę! Kalbėkime apie valstybę. Apie Lietuvos valstybę ir jos žmones. Apie tautą, savo istoriją skaičiuojančią antrąjį tūkstantmetį.

Lietuva visada laikėsi tvirtai iškelta galva, išdidi ir save gerbianti. Saugodama savo identitetą Lietuva nesusitaikė su padalijimais, priespaudomis ir okupacijomis. Skaudžiausia bausme buvo baudžiami ne už kriminalinius nusikaltimus, bet už laisvą žodį, už tikėjimą.

Esame ypatingi – mes kilome prieš carus, mes nešėme uždraustą žodį, mes atkūrėme valstybę ir įžūliai kėlėme trispalvę, mes išlikome tremtyje ir tyliai meldėmės, kai buvo draudžiama. Mes tokie, mes lietuvių tauta.

Kai žmonija išgyveno pasaulinius karus, vieni vadino save laimėtojais, kiti buvo sugniuždyti, dar kiti – išniekinti ir sunaikinti. O Lietuva liko okupuota. Penkiasdešimt metų. 16 686 dienas. Okupuota.

Ir kai pagaliau suprato, kokio dydžio blogiui buvo leidžiama vešėti šitiek metų, žmonija pradėjo kurti taikų sambūrį. Ir mes buvome to dalis – taikaus pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos ir sistemos sugriovimo dalis. Labai reikšminga dalis.

Tą dalį sudarė didelių žmonių dideli darbai. Kokį didelį darbą padarė rezistentai – kiekvienas atskirai ir visi kartu – idealistai disidentai, ne kartą rizikuodami sekę savo įsitikinimais už laisvą tėvynę ir laisvą žodį. Kokį didelį darbą padarė Persitvarkymo sąjūdis. Kokį didelį darbą padarė Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai. Jie įteikė mums Lietuvos nuosavybės dokumentą. Tauta tapo savininku. Savininku visko, kas čia buvo gera ir bloga.

Nuo to laiko visi Lietuvos žmonės kūrė, saugojo ir puoselėjo savo Lietuvą. Nes tai mūsų. Mes patys save turime.

Per tris dešimtmečius taikiai kūrėme Lietuvos nepriklausomybę ir saugojome ją – kurdami Konstituciją, kariuomenę, prisijungdami prie Europos Sąjungos ir NATO, visi Seimai leisdami įstatymus ir visos Vyriausybės juos įgyvendindamos. Visa yra Lietuvos kūryba ir statyba.

Dėmesį skirkime visuomenininkams ir pilietiniams aktyvistams, kurie dėvėdami Laisvos Lietuvos uniformas ir dėdami rankas prie širdies puoselėja nepriklausomybės patriotiškumą. Taip, kaip 1918-aisiais Lietuvą atkūrė kultūrininkai ir visuomenininkai, taip, kaip 1990-aisiais Nepriklausomybę atkūrė menininkai ir publicistai, taip ir šiandien Lietuvą kuria ir turi kurti plačiai žinomi gerbiami veidai. Ačiū jiems.

Nepriklausomybės vaikai, mūsų vaikai, tęskite, aukite ir auginkite Lietuvą. Švęskime.

Su mūsų kiekvieno švente!