Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba Baltijos šalių ir JAV Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje

Aikštė prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

2020 m. liepos 23 d.

Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke, Prezidente Valdai Adamkau, gerbiami ambasadoriai, svečiai,

Minime 80-ąjį jubiliejų nuo dienos, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė pareiškė apie neteisėtą Baltijos valstybių aneksiją ir inkorporavimą į Sovietų sąjungą.  Šiuo istoriniu Jungtinių Valstijų pavyzdžiu vėliau pasekė daugiau nei 50 kitų valstybių. Dvi dienos skyrė liepos 21 dienos,  taip vadinamo Liaudies seimo priverstinį dokumentą, ir Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaraciją.

Tai yra epochos dokumentas, kuris lietuvių tautinėje savimonėje dar nėra užėmęs tinkamos vietos. Šiuo dokumentu JAV kritiniu laikotarpiu ne tik parėmė Baltijos šalis – Estiją, Latviją ir Lietuvą, bet ir patvirtino jų valstybingumo tęstinumą okupacijos metais. Šis dokumentas patvirtino, kad JAV stovi laisvės ir demokratijos pusėje. Suprasdami, kad tiesos liudijimas kainuos brangiai, vis vien mūsų sąjungininkai Jungtinėse Valstijose buvo tuomet ištikimi Baltijos šalims ir ištikimi tiesai.

Viena svarbiausių užduočių, kylančių visų laikų politikams, yra liudyti tiesą. Šiandien dažnai kalbame apie gyvenimą tiesoje. Šių žodžių sąskambyje galime prisiminti Vaclavą Havelą – vieną ryškiausių moderniosios Europos politikų, nuolat kalbėjusių apie politinę moralę. Jis  garsioje savo esė „Begalių galia“, parašytoje gerokai prieš 1989-uosius, vartojo tokius terminus, kaip ,,gyvenimas tiesoje“ ir ,,gyvenimas mele“. Gyventi mele V. Havelui reiškė gyventi neturint laisvės kalbėti. Anot Havelo, socializmo melu tikėti nebuvo būtina, pakako tik priimti gyvenimą mele ir apsimesti, kad neapsimeti. Gyvenimas tiesoje tuo metu reiškė atsisakymą apsimetinėti, kad komunistų ideologija ir sovietų režimas yra priimtini. Tik sąžinės stiprybė ir drąsą tuomet turėjo galią demontuoti režimą. Tokia buvo mūsų begalių galia.

Šiandien, praėjus 80-čiai metų, galime teigti, kad oriai gyvename tiesoje. Bet privalome prisiminti visus, kurie sumokėjo didelę kainą už šią privilegiją.

Ačiū.