Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba atidarant IX Seimo rudens sesiją

2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Ukrainos Rados Pirmininką Dmytro Razumkovą, sveikinu visus susirinkusius į devintąją – paskutinę – XII Lietuvos Respublikos Seimo sesiją.

Devintoji sesija kaip devintoji banga atnešė iniciatyvų gausą.

Ši sesija atrodo ambicingai. Į dviejų mėnesių darbų programą įtraukiame 540 įstatymų projektų, nes visų sesijų darbų programų sudarymo principas išsaugoja galimybę įrašyti visus siūlomus projektus, o į antrąjį programos variantą dar ir žmonių siūlytą iniciatyvą yra įtraukti ir gyvūnų gerovės klausimus sprendžiantys projektai. Žinoma, koncentruosimės į prioritetinius klausimus, tačiau tokia pasiūlymų gausa kokybės nesuponuoja. Anaiptol, turint omenyje, kiek iš siūlomų teisės aktų projektų yra vis dar neregistruoti ir kaip dažnai esame linkę sesijos darbų programą papildyti, dar nepradėję šios darbo posėdžių salėje, viešojoje erdvėje jau keliama įtarimų dėl mūsų „kėslų“, paskatų ir tikslų. Balansuojame ant ribos, kai daug kas nuskambančio šioje salėje bus priskiriama rinkiminei kampanijai. Rizikuojame Seimo diskurso įvaizdį supaprastinti iki plona oda pridengto garbės troškimo. Tai ne tik nėra sąžininga prieš visuomenę, bet nėra sąžininga ir prieš mus pačius.

Žvelgdami atgal negalime nematyti tikrai įsimintinų darbų. Per ketverius metus kartu pasirūpinome, kad įvykdytume gynybos finansavimo įsipareigojimus, kartu aiškiai uždraudėme smurtą prieš vaikus, kartu atnaujinome valstybės tarnybos sistemą, indeksavome pensijas, šlavėme šešėlines valdymo schemas ir atvėrėme Konstitucinį Teismą individualiam skundui, galiausiai, kartu suvaldėme pirminį pasaulinės pandemijos plitimą mūsų šalyje. Atskirai dėkoju visiems už tai, kad nedvejodami kartu susirinkome į neeilinę Seimo sesiją dėl neteisėtų rinkimų Baltarusijoje. Visa tai buvo įmanoma tik peržengus tarppartines linijas ir susėdus kalbėtis. Neabejoju, kad ilgainiui ir tokie sprendimai liks asocijuojami su mūsų veikla ir vertinami, kaip nuveikti darbai. Bus galima jais didžiuotis, kaip dabar Prezidento iniciatyva jau gimstanti regionų plėtros politinė iniciatyva įsipareigojimais suvienijusi partijas.

Laikas papildyti šių veiklų sąrašą – darbas nėra baigtas – drauge mums liko beveik pusė Seimo rudens sesijos su planuojamais 25 posėdžiais (pavasario sesijoje buvo per 50). Sesijoje yra numatyta nemažai ypatingos svarbos akcentų. Visų pirma, tęsim sprendimų, susijusių su COVID-19 plitimu ir padarinių šalinimu, priėmimą ir parlamentinę kontrolę. Tarptautinėje arenoje turėsime tvirtai ir aiškiai stovėti su pilietine visuomene Baltarusijoje, kovodami „už jūsų ir mūsų laisvę“. Tačiau bene svarbiausia bus tai, kad šiandieninėje situacijoje privalėsime užtikrinti gerai apgalvotą, konstruktyvų ir prasmingą ateinančių metų biudžeto projektą ir rūpestį būsimajam Seimui.

Didžiąją šių metų dalį Lietuva jau praleido įtampoje. Pirmiausia dėl ligos rizikos, buvimo namuose, nerimaudami prarasti darbą ar neišlaikyti egzaminų. Todėl palikime rinkiminius debatus tam skirtai vietai ir laikui, o Lietuvos žmonėms suteikime daugiau ramybės ir užtikrintumo.

Prieš ketverius metus pirmojoje savo kalboje iš šios tribūnos sakiau, kad „Seimas, į kurį išrenkami įvairių įsitikinimų, ideologijų, vertybių, skirtingos kilmės, lyties, amžiaus, tautybės, socialinio statuso žmonės, yra Lietuvos širdis, simbolizuojanti jausmus, empatiją ir gyvastį“. Tikiu tuo ir šiandien ir tikiu Jumis.

Linkiu visiems gerų darbų ir malonių rūpesčių.

Ačiū.