Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba paskutiniame XII Seimo kadencijos posėdyje

2020 m. lapkričio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

„Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėt aukščiausiajai tiesai, gėriui ir grožiui.“

Tokiais žodžiais tarnystę Tėvynei apibūdino 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Pranas Dovydaitis. Šie žodžiai jam, negrįžusiam iš Sibiro atminti, yra prikalti prie Čekiškės miestelyje jo garbei pastatyto kryžiaus.

Padaryti žmonėms bent kiek gero, padirbėti tiesai, gėriui ir grožiui – perskaitęs šiuos žodžius prieš keletą savaičių pasvarsčiau, kad tokią misiją prisiėmėme ir mes, prisiekdami būti XII Lietuvos Respublikos Seimo nariais. Praėjo ketveri metai ir šiandien, nuskambėjus baigiamajam gongui, kiekvienas iš šios salės išeisime jau žinodami kaip per šią kadenciją prisidėjome prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo ir Lietuvos žmonių gerovės. Pasibaigus kiekvienai mūsų Seimo sesijai, stengdavausi paryškinti pagrindinius darbinius jos akcentus. Todėl šį paskutinį kartą noriu pabrėžti konceptualius pasiekimus, kurių tikiu pasiekėme XII Seime, turėsiančius ilgalaikę prasmę valstybės sąrangai.

Tikiu, kad šios kadencijos metu pažabojome daug mūsų demokratijai kilusių rizikų, susidorojome su įvairiais iššūkiais jai. Seime mačiau nuoširdų norą užtikrinti pagarbą Seimo nario priesaikai. Nors tai ne visuomet pavyko, šios kadencijos metu galėjome ramiai kliautis aktyvia pilietinės visuomenės pagalba, kai jos prireikdavo. Mačiau pastangas stiprinti ir ginti įvairią žiniasklaidą Lietuvoje. Nors nuomonės dėl priemonių išsiskirdavo, neabejoju, diskusijos išdava liks pozityvą kursiančiu precedentu. Mačiau labai didelį dėmesį nacionaliniam saugumui abiejose mūsų agoros pusėse. Negaliu sakyti, kad visi procesai buvo vienodai tikslingi ir naudingi, tačiau jaučiu žymiai mažiau pakantumo korupcijai tiek mūsų visuomenėje, tiek tarp mūsų. Mačiau tai – ir daugiau įnirtingų demokratijos procesų, ir dažnai sėkmingų jų rezultatų ir dėl to džiaugiuosi.

Bet labiausiai šiandien jaučiuosi dėkingas ir keletą tokių padėkų norėčiau pabrėžti. Visų pirma, dėkoju savo šeimai, kuri visada stovėjo šalia. Dėkoju savo komandai Seime ir ypatingiems žmonėms Seimo Pirmininko sekretoriate, vedamiems dr. Gintarės Žukaitės-Zelenkienės. Dėkoju visuomeniniams patarėjams Česlovui Juršėnui, Algiui Krupavičiui ir Albinui Tebėrai. Nuoširdžiai dėkoju Seimo kanceliarijos kolektyvui ir kiekvieną posėdį mane lydėjusiam Seimo posėdžių sekretoriatui. Dėkoju prezidentūros šeimininkams ir dviem pagrindiniams šio Seimo bendradarbiams – Jų Ekscelencijoms Prezidentams Daliai Grybauskaitei ir Gitanui Nausėdai. Taip pat asmeniškai jaučiu pareigą padėkoti Prezidentui Valdui Adamkui už paspirtį ir pozityvią ateities viziją. Dėkoju premjerui Sauliui Skverneliui, prisiėmusiam atsakomybę už 17-ąją Vyriausybę, dėkoju Vyriausybės nariams ir kanceliarijai. Ačiū aktyvia jungtimi tarp valdžios ir visuomenės buvusiems žiniasklaidos atstovams.

Išskirtinai dėkoju Lietuvos diplomatiniam korpusui ir užsienio šalių diplomatams Lietuvoje, su kuriais tradiciniam kadencijos pabaigos atsisveikinimui susitikti jau negalėjau. Ačiū Jums visiems už parlamentinės diplomatijos laimėjimus, kurių pasiekėme dirbdami drauge.

Galiausiai ir svarbiausiai jaučiuosi dėkingas kiekvienam iš Jūsų, gerbiami Seimo nariai. Kasdien mačiau, kaip šio Seimo kolegos neleido vieni kitiems nuobodžiauti. Tvirtos pozicijos vedė į aistringas diskusijas viešojoje erdvėje, komitetuose ir plenarinių posėdžių salėje. Tai konsolidavo Seimo frakcijas, paryškino ideologinius skirtumus partinėje mūsų šalies sistemoje ir leido Lietuvos piliečiams aiškiau pamatyti savo atstovavimą Seime. Neabejoju, kad tai paskatino ir daugelį savęs dar neradusių Seime aktyviau įsitraukti į 2020-ųjų Seimo rinkimus. Taip stiprėja mūsų valstybė ir demokratija joje.

Ačiū Jums už tai ir už darbą tiesai, gėriui ir grožiui. Tegul mūsų šimtametė parlamentarizmo istorija tęsiasi.