Seimo nario M. Majausko pranešimas: „Artėjant šventėms, stabdykime smurtą prieš vaikus“

2016 m. gruodžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien įvykusioje Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Mykolo Majausko ir komisijos pirmininko pavaduotojos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Dovilės Šakalienės spaudos konferencijoje „Seimo sprendimas uždrausti visų formų smurtą prieš vaikus yra pirmas žingsnis užbaigiant šulinių Lietuvą“ diskutuota apie tai, jog Lietuva iki šiol nėra įstatymu uždraudusi prieš vaikus naudoti fizines bausmes.

Šią spragą taisyti imasi naujai išrinkti Seimo nariai. Primename, kad M. Majauskas inicijavo Vaikų teisės apsaugos įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-113), kuriame išplečiama smurto sąvoka, apibrėžiant emocinį smurtą ir nepriežiūrą. Kartu aiškiai įvardinama, jog fizinės bausmės vaikams negalimos. Pasak parlamentaro, šis įstatymas ypač aktualizuojasi prieš šventes, kai alkoholio vartojimo ir smurto prieš vaikus atvejų augimas būna tiesiogiai susiję. Parlamentarai tikisi, kad kai kuriuos įstatymo pakeitimo projektus pavyks priimti pernelyg neatidėliojant.

Spaudos konferencijoje dalyvavo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovės Rasa Dičpetrienė ir Odeta Intė, „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ direktorė Liudovika Pakalkaitė, Paramos vaikams centro vadovė psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė ir centro atstovė Ieva Daniūnaitė, privačių darželių ir mokyklų tinklo įkūrėja bei savininkė dr. Austėja Landsbergienė, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo vadovė Kristina Stepanova, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Brigita Kairienė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, visuomenininkas Remigijus Gataveckas ir kiti.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė R. Dičpetrienė pažymėjo, kad „Vaiko teisių konvenciją“ Lietuva ratifikavo 1995 m. Konvencijoje aiškiai nurodyta, kad valstybės, ratifikuojančios šią konvenciją, privalo užtikrinti vaiko apsaugą nuo įvairaus: fizinio ir psichologinio smurto. Konvencijoje apibrėžta, ką turėtume laikyti tokiu smurtu. 1996 m. Lietuvoje atsiradęs Vaiko teisių pagrindų įstatymas nepakeistas iki šiol, nors praėjusiame amžiuje priimtame įstatyme keistinų dalykų apstu.

Psichoterapeutės A. Kurienės pastebėjimu, nors viešojoje erdvėje girdime, kad vaikų drausminimas fizinėmis bausmėmis nėra toleruotinas, tačiau tai vyksta. Suaugusieji siunčia signalą, kad mušti, skriausti kitą žmogų galima. Kai esi didelis, gali mušti mažą.

„Tačiau gauname atvirkštinį rezultatą. Muštas vaikas gauna žinią, kad mušti galima, kad jo nuomonė nereikšminga, nieko verta ir kad jis smurtiniais būdais turi išsikovoti vietą po saule. Tuo tarpu specialistai tėvams gali pasiūlyti metodikas, kaip drausminti vaikus, ir tikrai ne fizine jėga. Mums šis įrankis nereikalingas“, – sakė A. Kurienė.

Pasak pranešėjos, Paramos vaikams centras per metus suteikia pagalbą daugiau kaip 100 vaikų, nukentėjusių nuo įvairaus smurto.

Pedagogė dr. Austėja Landsbergienė taip pat stebėjosi tėvų pasakymais, kad neva gera mokytoja yra ta, kuri  „susitvarko“ su vaikais. Mokytojas vertinamas ne pagal tai, kaip vaikas yra ugdomas, o ar „susitvarko“.

„Drausminimas – tai visai ne tas pats, kas yra smurtas. Mes, suaugusieji, esame atsakingi už vaiko auklėjimą, tačiau tai – ilgai trunkantis ir nelengvas procesas, pagrįstas pagarba bei tarpusavio supratimu“, – sakė A. Landsbergienė.

„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis atkreipė dėmesį, kad vaikams ir suaugusiesiems šiuo požiūriu taikomi skirtingi kriterijai. „Ar galima būtų fizinėmis bausmėmis auklėti kolegas ar bendradarbius? Tai neįmanoma. Paradoksalu, tačiau su vaikais tokį elgesį toleruojame“, – sakė R. Povilaitis. Pasak jo, apibendrinus maždaug 100 metų apimties mokslininkų išvadas, nenustatyta, kad vaiko elgesys pagerėja, jei jį auklėjame fizinėmis bausmėmis, tačiau daug įrodymų, kad taip auklėti vaikai patys bus agresyvūs.

Dėstytoja B. Kairienė paakino, kad Lietuvos Konstitucijos 21 str. draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Fizinės bausmės tikrai kankina ir žaloja vaiką, taip pat žemina jo orumą. Apie 50 valstybių, ratifikavusių Vaiko teisių apsaugos konvenciją, jau uždraudė smurtą prieš vaikus. Mes savo valstybę laikome civilizuota, tačiau smurtauti prieš vaikus leidžiame.

Apibendrindamas konferenciją, Seimo narys M. Majauskas pabrėžė: „Labai svarbu, kad mes visi kabėtume vienu balsu ir visi kartu bandytume pralaužti ledus. Tikiuosi, kad naujajam Seimui tai pavyks padaryti“.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.

Kontaktams:

Seimo TS-LKD frakcijos narys

Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas

Mykolas Majauskas, tel. 8 612 90001, el. p.  mykolas.majauskas@lrs.lt