Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Atsiprašau visų savo likimo brolių ir sesių, kad sena sistema ir biurokratų požiūris vis dar luošina jūsų vaikystę“

2016 m. gruodžio 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Apie vaikų globos namų pertvarką yra daug kalbama.  Pasidomėjau, kaip elgiasi vaikų globos namų direktoriai panašiose situacijose, kai norima vaiką pasikviesti į savo namus savaitgaliui ar kitam laikui, t.y. su nakvyne. Situacija skirtinga.

Yra įkurtas fondas „Viktorijos Grajauskienės paramos fondas“, kurio tikslas – pagalba ir parama Saugų vaikų globos namams (Šilutė). Ne viename renginyje fondo įkūrėjai teko pačiai dalyvauti ir prisidėti įgyvendinant šio fondo tikslus. V. Grajauskienė šių metų liepos mėnesį tris vaikus iš Saugų vaikų globos namų pasikvietė į savo namus Vilniuje savaitgaliui.  Nors ir gerai žinoma įstaigos direktoriui, ji turėjo leidimą iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dėl vaikų svečiavimosi jos šeimoje. Šiomis dienomis socialiniame tinkle Facebook susisiekiau ir su savanore Vaida Venskutonyte, kuri skatina savanoriauti vaikų globos namuose. Ji minėjo, kad pati nuolat savanoriauja, kad pas ją vaikai taip pat viešėjo su nakvyne, nors ji jokių oficialių leidimų iš tarnybų nėra gavusi. Na, o savanorės patirtis įvairi – vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja yra leidusi vaikus pasiimti su nakvyne, o direktorė – ne. Pastaroji grindžia tuo, kad jei vaikui kažkas nutiks, ji yra atsakinga, o jos atsakomybę ribotų būtent leidimas iš tarnybų dėl vaiko svečiavimosi. Nebūtų stipru teigti, kad ji elgiasi neteisingai, jei ji (direktorė) remiasi teisės aktų nuostatomis. Ar ji galėtų būti lankstesnė? To norėčiau. Ar ji privalo tokia būti? Nebent tiek, kiek leidžia teisės aktai. Todėl savanorės situacija, mano vertinimu, neturėtų būti pagrindas straipsniui. Aš, deja, žiniasklaidoje negaliu nuolat būti tas, kuris aprašo istorijas bendrystėje su vaikais ir santykyje su įstaigos vadovu. Galvočiau, kad būtų galima straipsnyje kalbėti apskritai apie įstaigų vadovus, jų požiūrį į savanorius ar globėjus, jų įtaką globėjų santykyje su vaikais.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rengiamose labdaros akcijose pasisakantys žinomi visuomenės veikėjai kalba: „Lankykite vaikus globos namuose, bendraukime su jais, nes tie, kurie juos lanko, galiausiai ir atveria namų duris“. Labai teisingi žodžiai, gal straipsnis ir galėtų būti, kaip kreipinys į įstaigų vadovus, būtent apie tai, kokią visgi įtaką daro vadovas vaikų santykyje su globėjais ar savanoriais, o galiausiai ir paties vaiko gyvenime ar net tėvų netekusių vaikų valstybės politikos įgyvendinime. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Viktorija Grežėnienė galėtų būti gerasis direktorės (direktoriavimo) pavyzdys. Ji skatina visuomenės domėjimąsi globos namuose gyvenančiais vaikais, palaiko „Lietuvos be vaikų namų“ idėją, kviečia visus lankytis kūdikių namuose, subūrė didžiulį skaičių savanorių.

Globėja, mama Dovilė ne kartą patyrė nemalonių ir skaudžių akimirkų bendraujant su vienos vaikų globos įstaigos direktore, net ir turėdama oficialius dokumentus iš tarnybų dėl našlaitės Kamilės.

Yra labai gerų pavyzdžių, kaip efektyviai dirba Alytaus vaikų globos namų direktorius Romutis Žebuolis. Užtenka susitarimo ir sutarties pasirašymo, kad būtu išleidžiamas našlaitis į savanorių šeimą nakvynei, o nereikėtų siųsti juos dar į savivaldybei pavaldžias vaikų teisių tarnybas gauti dokumento dėl nakvynės šiltuose namuose, visa tai galima sutvarkyti čia ir dabar, vaikų globos namuose. Viskas priklauso nuo direktorių požiūrio ir geranoriškumo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Robertas Šarknickas

Tel.: (8 5) 239 6641, mob. 8 679 53 594

El. p. [email protected]