Seimo nario T. Tomilino pranešimas: kartu su Darbo kodeksu Seime pristatytas susitarimo dėl algų didinimo projektas
2017 m. gegužės 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Antradienį Seime, Vyriausybei pateikus pakoreguotą Darbo kodekso projektą, pristatytas ir trišalio susitarimo dėl atlyginimų kėlimo ir sklandaus darbo santykių liberalizavimo reformos įgyvendinimo projektas.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, per pastarąjį dešimtmetį 15-kai procentų turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 procentų viso pajamų augimo, kai 15-kai procentų neturtingiausiųjų atiteko vos 4–5 procentai. Vien per pastaruosius 4 metus pajamų nelygybę matuojantis GINI koeficientas išaugo nuo 32 iki 35 punktų.
Viešoms konsultacijoms pristatyto susitarimo projekto pagrindinis tikslas – didinti kolektyvinių sutarčių skaičių ir skatinti šakinius ir (ar regioninius) tarifinius susitarimus. Numatyta, jog kiekvieną ketvirtį Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bus teikiamos Trišalės tarybos ataskaitos apie kolektyvinių derybų progresą atskirose verslo ir pramonės sektoriuose ir regionuose.
Pasak Tomo Tomilino, iki 2018-ųjų sausio siūloma parengti šakinius ir (ar) regioninius tarifinius susitarimus tose šakose ir (ar) regionuose, kurie yra atstovaujami darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos. Tam tikslui planuojami šakinių ir (ar) regioninių verslo ir profesinių sąjungų bendri posėdžiai ne rečiau kaip kas mėnesį, kam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiks visą metodinę pagalbą. Ši nuostata taip pat galioja valstybei ir savivaldybėms kaip darbdaviams.
Situaciją, jog tokių šakinių susitarimų būtinai reikia, puikiai iliustruoja situacija Lietuvos prekybos tinkluose – jų nėra daug, juose už minimumą ar algas artimas minimumui dirba dešimtys tūkstančių kvalifikuotų žmonių. Jie, atstovaujami Trišalėje taryboje, turi profsąjungas. Todėl sektorinis susitarimas ir sutarti tarifai būtų išeitis, kurios taip seniai ieškoma bandant padėti visiems vargingai dirbantiems kasininkams, kepėjams, salės darbuotojams ir kitiems.
Susitarimą planuojančios šalys turėtų iki kitų metų pradžios atstovaujamų įmonių kolektyvinėse sutartyse ir (ar) įmonių vidaus tvarkose susitarti dėl įmonių darbo apmokėjimo sistemos – tarptautinėje praktikoje pripažįstamo skaidraus ir sąžiningo atlyginimų dydžio reguliavimo įrankio. Joje būtų numatytos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, kiekvienos iš jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio konkretūs dydžiai, papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Paradoksalu, tačiau atlyginimų sistemų neturi net kai kurie skandinaviško kapitalo bankai, kas nepriimtina, nes darbuotojai net bankuose tiksliai nežino, kaip skaičiuojamas jų atlyginimas, kodėl kolegos gauna kitokį, kada jis didėja ir kiek. Pasak Tomo Tomilino, būtent bankų sektorius galėtų būti pavyzdys, kaip galima sėkmingai perimti skandinaviško pavyzdžio trišales sutartis.
Didinant nevalstybinio reguliavimo populiarumą, valstybė planuoja įsipareigoti imtis teisėkūros iniciatyvų, kuriomis būtų numatytas dalies fizinių asmenų nario mokesčio profesinėse sąjungose išlaidų padengimas iš valstybės biudžeto. Tuo metu kolektyvinėse derybose dalyvaujančios įmonės būtų skatinamos teikti socialiai atsakingoms įmonėms prioritetą viešuosiuose pirkimuose.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas
Tomas Tomilinas, tel. 8 686 27469.