Seimo nario R. Žemaitaičio pranešimas: „Seimas po pateikimo pritarė pasiūlymui sveikatinimo ir reabilitacijos išlaidas darbuotojų naudai įtraukti į leidžiamus atskaitymus“

2017 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas po pateikimo pritarė Seimo frakcijos „Tvarkos ir teisingumo“ seniūno Remigijaus Žemaitaičio parengtam  Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimui, kuris skatintų darbdavius savo darbuotojams aktyviau apmokėti  sveikatinimo ir sveikatingumo kelialapius, nes būtų taikoma mokesčio lengvata.  Šiuo metu teisinis reglamentavimas numato galimybę ribojamų dydžių atskaitymus įtraukti į komandiruočių sąnaudas, tačiau nėra numatyta paskatos sveikatos stiprinimui darbe.

Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo,  kad visos ūkio subjektų, vykdančių valstybės licencijuojamą sveikatinimo veiklą, išlaidos būti priskiriamos sveikatinimo sąnaudoms. Poreikį sveikatingumo paslaugoms sąlygoja ne tik senėjimo tendencijos, bet taip pat ir augantys sveikatos paslaugų kaštai, sveikos gyvensenos kultas. Be to, svarbios ir kitos ekspertų išskiriamos priežastys, dėl kurių, manytina, valstybė turėtų remti darbdavius, skatinančius savo darbuotojus apmokėti sveikatinimo bei sveikatingumo paslaugas. Apskaičiuota, kad net 160 milijonų žmonių kenčia nuo su darbu susijusių (profesinių ligų), o per metus įvyksta 270 milijonų mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų. Negalima išmatuoti kančių, kurias patiria darbuotojai ir jų šeimos dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų. Tarptautinė darbo organizacija  apskaičiavo, kad 4 proc. pasaulio metinio BVP prarandama dėl profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų.

Sveiktos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis pabrėžė, kad tyrimais nustatyta,  jog profesinės ligos turi didelę kainą: visų pirma tai sergančiojo išlaidos, bet taip pat tai ir visuomenės išlaidos susirgusiems gydyti ir, žinoma, įmonių finansiniai praradimai netekus darbuotojo. Remiantis 2000–2004 metais 13-oje Europos šalių vykdyto tyrimo duomenimis,  profesinių ligų kompensavimo kaštai 100 tūkst. draustų darbuotojų 2000 metais siekė 0,69–12,57 milijonų eurų. Šių bėdų galima būtų išvengti pradėjus labiau rūpintis ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencija bei sveikatos stiprinimu darbe.

„Tenka pripažinti, kad valstybės biudžete lėšų darbuotojų sveikatinimui ir sveikatingumo paslaugoms dėmesys yra kritiškai žemas, todėl priėmus įstatymo pakeitimus bus prisidedama prie mažėjančios rizikos darbuotojams susirgti profesinėmis ligomis, mažėjančios darbuotojų kaitos, didėjančio darbuotojų pasitenkinimu darbu. Ši mokesčių lengvata skatins darbdavius skirti lėšų savo darbuotojų sveikatos būklei gerinti. Darbdaviai bus patys suinteresuoti skirti lėšas licencijuojamai darbuotojų sveikatinimo veiklai. Pakeitimai taip pat pagerins įmonių, pasinaudosiančių įstatymo suteikiamomis lengvatomis, padėtį darbo rinkoje, reputaciją tarp tiekėjų, klientų, verslo partnerių. Tikiuosi aktyvaus Merų palaikymo sprendžiant šį klausimą, nes ši lengvata leis pritraukti daugiau lankytojų, kurie aplankys skirtingus regionus, kuriuose bus teikiamos sveikatinimo paslaugos. Tai tikrai prisidėtų prie regionų gaivinimo ir papildomų darbo vietų kūrimo“,–  pažymėjo Seimo narys R. Žemaitaitis.

Daugiau informacijos:

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas

Remigijus Žemaitaitis

Mob. 8 698 42 238