Seimo nario Manto Adomėno pranešimas: „Išeiviai gali drąsiai grįžti – jų vaikai laukiami mūsų mokyklose“

2017 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas gegužės 30 d. raštu kreipėsi į šalies bendrojo lavinimo įstaigų ir švietimo skyrių vadovus, taip pat į švietimo ir mokslo ministrę, siekdamas išsiaiškinti, kiek iš emigracijos grįžusių ir prastus kalbinius įgūdžius turinčių mokinių šiuo metu mokosi Lietuvos mokyklose. Švietimo įstaigų atstovų buvo klausiama, ar įstaigos susiduria su kalbinių įgūdžių problema ir kaip ją sprendžia, kokias priemones mokyklos taiko ir kokių galimybių papildomai reiktų, idant tokie mokiniai būtų sklandžiai integruoti į ugdymo procesą.

Šiuo metu Seimo narys dr. M. Adomėnas yra gavęs daugiau nei šimto šalies mokyklų atsakymus.

„Susigrąžinti išvykusius, suteikti sąlygas jiems dirbti ir gyventi čia, Lietuvoje, yra mūsų valstybės strateginis prioritetas. Apibendrinus gautus duomenis, matyti, kad mokyklose iš užsienio grįžusių mokinių, deja, negausu. Daugiausia, kiek buvo įvardyta mokinių, su tėvais grįžusių iš emigracijos – 5, o dažniausiai mokosi nuo 1 iki 3 tokių mokinių“, – rezultatus komentavo Seimo narys.

Pasak jo, mokyklų vadovai nesusiduria su sunkumais integruoti prastus kalbinius įgūdžius turinčius mokinius. Mokiniai sutarus su tėvais priimami į žemesnę klasę, papildomai – dažnai individualiai – dirbama su kiekvienu mokiniu. Tą daro tiek lietuvių kalbos mokytojas, tiek, jei reikia, logopedas, tokie vaikai aktyviau įtraukiami į įvairias neformalaus ugdymo veiklas, kad turėtų galimybę leisti laiką tarp bendraamžių ir lavinti kalbinius įgūdžius.

„Mokyklų bendruomenės masiškai pasmerkė prieš keletą savaičių įvykusią konkrečią situaciją, kai klasės akivaizdoje išjuoktas kalbos sunkumų turėjęs vaikas iš į Lietuvą grįžusių gyventi emigrantų šeimos. Manau, tai mokyklos kultūros ir mokytojo kompetencijos klausimai. Visi sutaria, kad mokytojai, gėdinantys išeivių vaikus dėl prastų gimtosios kalbos žinių, neturėtų dirbti švietimo įstaigose. Pamatėme, kad mūsų šalies mokyklos yra pasirengusios ir laukia sugrįžtančių, emigracijoje gimusių ir augusių vaikų. Tai turbūt vienas iš nedaugelio atvejų, kai su problema tvarkomasi puikiai. Negavome nė vieno prašymo skirti papildomą finansavimą, didinti algas, nė vieno priekaišto, kad kažko trūksta ar kažkas neveikia“, – kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas dr. M. Adomėnas.

Kita vertus, jis pabrėžė, jog reikėtų tarp išeivių, ypač svarstančių grįžimą į Lietuvą, plačiau paskleisti žinią, kad Lietuvos mokyklos pasirengusios priimti jų vaikus ir suteikti jiems papildomą pagalbą integruotis į ugdymo procesą.

„Svarstantieji grįžimą į Lietuvą turėtų gauti aiškią žinią: mokyklos padarys viską, kad Jūsų vaikams būtų sudarytos sąlygos sklandžiai tęsti išsilavinimą Lietuvoje. Nuogąstavimai dėl vaikų integracijos galimybių galbūt ne vieną šeimą atbaido nuo grįžimo. Turėtume aiškiau ir garsiau iškomunikuoti, kad taip nėra“, –  apibendrino M. Adomėnas.

Primename, jog praėjusią savaitę žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose nuskambėjo dvylikamečio istorija, kuomet vaikas, augęs emigracijoje paskutinius septynetą metų, turintis prastus kalbinius įgūdžius, su šeima grįžo į Lietuvą ir pateko į lietuvišką mokyklą. Mokytoja jį išstatė prieš klasę, liepė skaityti tekstą. Natūralu, jog vaiko skaitymas strigo, žodžiai pynėsi, formuluotės nebuvo aiškios. Vaikas mokytojos rankomis paverstas patyčių objektu, patyrė psichologinį stresą, apsunkinta jo integracija į klasės bendruomenę. Mokinys nebenori eiti į mokyklą, prašosi grąžinamas atgal į Angliją, kur mokykloje jautėsi gerai.

Kontaktams:

Seimo narys Mantas Adomėnas

Tel. (8 5)  239 6631