Seimo nario V. Kamblevičiaus pranešimas: „Žemės ūkio ministerija sistemingai žlugdo žemės ūkio krypčių studijas“

2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Darbo biržos duomenimis, kasmet užregistruojama apie 10 tūkstančių ką tik studijas baigusių ir darbo ieškančių jaunuolių. Dauguma jų turi verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos specialisto diplomus,  tačiau turėdami teorinių žinių, negali jų pritaikyti praktikoje. Tuo metu žemės ūkyje dirbantys verslininkai pabrėžia augantį poreikį jaunų ir išlavinusių specialistų, kurių šiuo metu reikia bent kelis kartus daugiau, nei yra paruošiama.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius pabrėžia, kad išsilavinę žemės ūkio specialistai, kurie tik baigę studijas galėtų iš karto  gauti darbą, ypač reikalingi Lietuvai. Pagal kasmetines apklausas, žemės ūkio specialybių absolventų įsidarbinimas yra puikus – baigę pirmos pakopos studijas biologinėse ir inžinerinėse programose dirba arba dirba ir studijuoja 91–96%, baigę magistro studijas – 93–96%.

Šiais metais pirmame etape į Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) valstybės finansuojamas vietas pakviestųjų buvo netgi daugiau nei praėjusiais metais – 183. Pagal šį rodiklį, ASU rikiuojasi po didžiųjų šalies universitetų ir yra šeštoje vietoje. Tačiau po kelerių metų agroverslas patirs visišką intelektinio potencialo duobę, nes Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą padidinti konkursinį balą iki 3 be išlygų . Konkursinio balo pakėlimas užkirs kelią įgyti išsilavinimą nemažai daliai regionų abiturientų, kurie vėliau regionuose kurtų pridėtinę vertę ir lengvai susirastų darbą.

„Visiškai neapgalvotas sprendimas pakelti konkursinį balą iki 3 iškas duobę regionų mokyklose esantiems vaikams, kurie neturi galimybės pasisamdyti korepetitorių.  Regionuose yra labai daug vaikų, kurie visą savo laiką skiria ūkio darbams, padeda ūkininkams nuo mažumės, todėl mažiau laiko lieka pamokų ruošai, o ir mokytojų skaičiuos regionuose kasmet vis mažėja. Aplinkos ministerija buldozeriniu principu vykdydama urėdijų reformą apjuodino miškininko profesiją, todėl tenka  apgailestauti, kad stojančiųjų į šią profesiją kritiškai sumažėjo – net 4 kartus: 2014 m. buvo 103, o 2017 m. – tik 27 studentai“, – sako V. Kamblevičius.

„Nejaugi profesionalų vyriausybė mano,  kad Lietuvos kaimo vaikams universitetinis išsilavinimas yra visai nereikalingas? Negana to, žemės ūkio ministro įsakymu pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio srities studijas, kasmet papildomai buvo skiriama 100 finansuojamų vietų, tačiau šiemet šios kvotos neliko, todėl tai yra gryniausias politinis dviveidiškumas, kuriuo yra sistemingai siekiama žlugdyti žemės ūkio krypčių studijas, kurių studentai, baigę studijas, be vargo randa darbus ir susikuria darbo vietas  ne tik sau, bet ir kitiems regionuose gyvenantiems asmenims. Pripažinkime, juk kaimo vaikai neturi lygių galimybių konkuruoti su miestiečiais mokykloje ir įgyti tiek pat žinių, tačiau didžioji dalis jų turi aiškią profesinės veiklos viziją, o po studijų lieka Lietuvos darbo rinkoje ir kuria pridėtinę vertę visai Lietuvai“, – pažymi Seimo narys.  

Daugiau informacijos:

Seimo narys Vytautas Kamblevičius

Mob. 8 699 85 552