Seimo LSDP frakcijos pranešimas: A. Sysas įvertino naują Valstybės tarnybos įstatymą: kokybės paieška ar tik darbo užmokesčio didinimas?

2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai

Vidaus reikalų ministerija parengė naują Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo ketinama reformuoti visą valstybės tarnybą: tikimasi pakeisti darbo apmokėjimo sistemą, reformuoti atrankos sistemą, sumažinti valstybės tarnybos apimtį.

Socialdemokratai susipažino su parengtu projektu ir jau aptarė jį su Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovais, kurie lankėsi Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo (SRDK) komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad blogiausia teisės akto vieta yra valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas, kuris iškreipia visą sistemą: aukščiausios grandies valstybės tarnautojas, pavyzdžiui Seimo kancleris, galėtų uždirbti daugiau nei Seimo Pirmininkas.

Tarkime, remiantis naujai paruoštu Valstybės tarnybos įstatymu, Seimo kancleriui nustatomas koeficientas yra 29,6. Tuo metu Seimo Pirmininkui nustatytas koeficientas pagal šiuo metu galiojantį Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą – 25,8.

„Man kyla klausimas, ar mes valstybėje turime kokią nors hierarchiją, ar ne?“ – stebisi parlamentaras. Pasak A. Syso, valstybės tarnautojų darbo užmokestį reikia derinti su viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimu, kad būtų įtvirtintas sistemiškumas ir tinkama hierarchija tarp valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų bei kitų pareigūnų einamų pareigų ir darbo užmokesčio.

SRDK pirmininkas taip pat kritikuoja priemokų sistemą. Naujame teisės akte kalbama, kad priemokos už pavadavimą gali siekti iki 40 proc. pareiginės algos, o už normalius krūvius viršijančią veiklą – iki 20 proc.

Remiantis socialdemokratu A. Sysu, tai subjektyvumo ir valstybės tarnautojo priklausomumo įtvirtinimas nuo tiesioginio vadovo valios. Politiko nuomone, priemokos galėtų sudaryti tik iki 20 proc. pareiginės algos.

„Tai įveda daug subjektyvumo“, – sako parlamentaras, pridurdamas, kad 2016 m. jo vadovaujama darbo grupė buvo parengusi išsamias teisės aktų pataisas, kuriomis labiau susitelkiama į pastovią valstybės tarnautojų ir kitų pareigūnų darbo užmokesčio dalį nei į kintamą.

Seimo narys naujame, dar neregistruotame Valstybės tarnybos įstatyme pasigenda ir kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo. Kompetencijų bei gebėjimų vertinimas turėtų vyrauti ir atrenkant valstybės tarnautojus.

A. Sysui kyla klausimas, ar tikrai reikia panaikinti priedus už tarnybos stažą, kai tokie priedai yra mokami politikams, valstybės, žvalgybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, prokurorams ar teisėjams.

Politikui, be kita ko, atrodo, jog santykis tarp didžiausio ir mažiausio darbo užmokesčio valstybės tarnyboje turėtų būti mažesnis nei 6 kartai, kaip kad nustatoma dar neregistruotame Valstybės tarnybos įstatyme. Mažesnis skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių tarnautojų būtų pavyzdys privačiam sektoriui mažinti atskirtį, kuri šiandien Europos Sąjungoje yra viena didžiausių.

Remiantis Valstybės tarnybos departamento duomenimis, šiuo metu yra 27 tūkst. karjeros valstybės tarnautojų, 19 tūkst. darbuotojų pagal darbo sutartį, 6,5 tūkst. statutinių valstybės tarnautojų, 875 politinio pasitikėjimo tarnautojai, 273 įstaigų vadovai, 25 statutinių įstaigų vadovai.

Kas naujo Valstybės tarnybos įstatyme?

Valstybės tarnautojų vertinimas. Naujasis Vidaus reikalų ministerijos parengtas Valstybės įstatymo projektas numato valstybės tarnautojų pareigybes skirstyti į 9 grupes, iš kurių 1 būtų aukščiausia.

Įstaigų vadovams nustatoma 4 metų kadencija. Asmuo negalėtų eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Parlamentaras A. Sysas nesutinka su kadencijų įvedimu, nes įstaigos vadovas turi būti vertinamas dėl savo darbo rezultatų, o ne darbo trukmės.

Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas nustato kiekvienais metais vertinti valdininkų tarnybinę veiklą. Jeigu ji įvertinama „labai gerai“, tuomet toks tarnautojas gali būti skatinamas didinant pareiginį darbo užmokestį, paaukštinant pareigose, įteikiant padėką, vardinę dovaną, paskiriant iki 2 pareiginių algų dydžių išmoką ar suteikiant iki 3 apmokamų poilsio dienų ar atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.

Jeigu tarnautojo veikla įvertinama „gerai“, jo padėtis nesikeičia. Jeigu veikla įvertinama „nepatenkinamai“, jam galima sumažinti pareiginę algą, valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.

Valstybės tarnautojų atžvilgiu taip pat galės būti atliktas neeilinis jų veiklos vertinimas vadovo prašymu.

Pareiginė alga ir priemokos. Pareiginė valstybės tarnautojo alga apskaičiuojama pagal bazinį dydį, kuris šiuo metu siekia 130,5 Eur, dauginant iš koeficiento. Tačiau įstatyme numatomas ir koeficiento intervalas: dėl jo spręstų į darbą priimantis vadovas.

Pareiginės algos naujuoju įstatymu didinamos: aukščiausias numatomas koeficientas pagal įstaigų grupes siekia 29,26, žemiausias – 5,11. Aukščiausias koeficientas gali būti taikomas Seimo ar Prezidentūros kancleriui, žemiausias – paprastam specialistui. Tai reikštų, kad Seimo kancleris galėtų uždirbti 3918 Eur iki mokesčių, o specialistas – 666 Eur iki mokesčių. 

Valstybės tarnautojams numatomos ir priemokos: pirma, už darbą pavaduojant – iki 40 proc. pareiginės algos, už normalius krūvius viršijančią veiklą – iki 20 proc. pareiginės algos.

Šiuo metu priemokos didesnės už įprastą krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių atlikimą numatytas iki 60 proc. pareiginės algos priemokos dydis, o už darbą kenksmingomis sąlygomis arba statutiniams tarnautojams už darbą su gyvūnais – iki 20 proc. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.

Atostogos. Naujame teisės akte numatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos siektų 20 darbo dienų. Tarnautojui, auginančiam vaiką ar įvaikį iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliam darbuotojui – suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos. Tokios pat atostogos numatytos ir Darbo kodekse.

Tačiau valstybės tarnautojams, turintiems didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvieną paskesnį trejų metų stažą suteikiamos 2 darbo dienų kasmetinės atostogos, nors bendra atostogų trukmė negali viršyti 30 darbo dienų per metus.

Išeitinės išmokos. Atleidžiant valstybės tarnautoją dėl pareigų panaikinimo, jo išmoka priklauso nuo stažo:

Jei stažas iki 1 metų – išmokama 1 mėn. išmoka;

Jei stažas 1–5 metų – išmokama 2 mėn. išmoka;

Jei stažas 5–10 metų – išmokama 3 mėn. išmoka;

Jei stažas 10–20 metų – išmokama 4 mėn. išmoka;

Jei daugiau kaip 20 metų – išmokama 5 mėn. išmoka.

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei buvęs tarnautojas įsidarbina kitur valstybės tarnyboje ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.

„Paskaičius naują įstatymą liko nelabai aišku, ko šiuo įstatymu siekiama: ar tik mokėti didesnę algą Seimo kanclerei nei Seimo Pirmininkui?“ – sako A. Sysas.

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

LSDP informacinis centras

Eglė Samoškaitė, tel. 8 685 83128, el. p. [email protected]