Seimo nario A. Anušausko pranešimas: „Teikiamos įstatymo pataisos reabilituoja okupacinės armijos kariškius, slopinusius Vengrijos sukilimą 1956 m. ir „Prahos pavasarį“ 1968 metais“

2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seimo posėdžio darbotvarkėje įrašytas Juliaus Sabatausko ir „co“ registruotas Asmenų nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinio statuso įstatymas, kuriuo siūloma nukentėjusių asmenų statusą pripažinti asmenims, kurie  dalyvavo 1956 m. Vengrijos, 1962–1964 m. Alžyro, 1962–1963 m. Kubos, 1968 m. Čekoslovakijos, 1961–1974 m. Vietnamo, 1975–1979 m. Angolos, 1977–1979 m. Etiopijos ir kituose kariniuose konfliktuose arba invazijose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone: „iš socialdemokratinių stalčių ištraukiami daugiau kaip prieš metus registruoti apgailėtini įstatymo projektai, kuriais gali būti diskredituota Lietuva ir jos kova dėl nepriklausomybės bei reabilituoti sovietinės okupacinės armijos veiksmai“.

Nors įstatymas aiškinamas prievartine tarnyba sovietinėje armijoje, tačiau ignoruojami ir elementarūs istoriniai faktai. Kalbama apie prievartinę karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir su tuo susijusią žalą sveikatai ir moralinę žalą, tačiau paskui išvardinamos „sveikatai ir gyvybei pavojingos užduotys“, į kurias buvo siunčiami „rezervistai“.

A. Anušausko teigimu: „tai pati gėdingiausia šio projekto dalis. Norima pripažinti „nukentėjusiais“ visus, kurie tankais traiškė Vengrijos revoliuciją 1956 m. ir „Prahos pavasarį“ 1968 m., taip pat visus „karinius specialistus“, dažnai su GRU užduotimis besibasčiusius po kitus, taip vadinamus „karinius konfliktus“, Alžyre, Kuboje, Čekoslovakijoje, Vietname, Angoloje, Etiopijoje ir kitur. Juk iš viso po II Pasaulinio karo SSRS slapta kariavo 27 valstybėse,  išsiuntė į jas 1 425 036 kariškių ir 26 122 ten žuvo“.

Seimo nario A. Anušausko nuomone, įstatymo teikėjai ignoruoja faktus apie tai, ką tie kariškiai veikė tose valstybėse ir kokiais pagrindais jie ten buvo siunčiami. Štai Vengrijoje 1956 m. lapkričio mėn. brutalia karine jėga slopinant sukilimą buvo nužudyta keletas tūkstančių vengrų ir žuvo 770 sovietinių kariškių. Tarp jų buvo ir 7-os oro desanto divizijos iš Kauno ir 43 kariškiai iš Marijampolės,  80-ojo ir 108-ojo desanto pulkų. Tarp jų nebuvo nė vieno lietuvio, nė vieno Lietuvos gyventojo. Tai nuo 1948 m. buvo okupacinės kariuomenės dalinys, kuris ne tik nenukentėjo „morališkai“, bet ir beveik tūkstantis desantininkų už žudynes Vengrijoje buvo apdovanoti ordinais ir medaliais bei dalis liko gyventi Lietuvoje.  1968 m. rugpjūčio mėn. 12 000 tos pačios divizijos desantininkų buvo permesti į Prahą ir elgėsi lygiai taip pat, kaip Pskovo oro-desanto divizija 1991 m. sausio mėn.: gavo užduotį užimti čekų televiziją, radiją, vyriausybinius pastatus. Užimant radijo centrą nužudė 8 čekus, kitur dar 9. 

Projekte siūloma „nukentėjusiais“ pripažinti Vietname tarnavusius naikintuvų pilotus ir  zenitinių raketinių komplektų „Dvina“ operatorius, kurie numušinėjo amerikiečių lėktuvus ar patarėjus, taip pat „kitų karinių įvykių dalyvius“ (matyt, neįvardijami arabų valstybių karų su Izraeliu dalyviai 1967–1974 m. ir 1982 m.). Kitose išvardintose šalyse tie sovietiniai kariniai patarėjai dažnai buvo paprasčiausi GRU instruktoriai. Jie turėjo tiek bendro su „būtinąją karine tarnyba ir kariniais mokymais“, kiek GRU buvo „humanitarinės pagalbos“ tiekėja.

A.Anušausko nuomone: „Rusijoje, kuri laiko save Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, jau senokai priimtas įstatymas „Dėl veteranų“, kur taip pat išvardijamas pilnas sąrašas šalių, į kurias SSRS kišo savo „karinius patarėjus“. Bet tai – Rusijos reikalai. Mes turime savo istoriją, kurioje yra kitas požiūris į okupantus ir jų vykdytas karines operacijas. Juk ne veltui prieš 61 metus, 1956 m. lapkričio 2-osios vakare Kaune, Vytauto prospekte, prie paminklo „Žuvusiems už Tėvynę“ susirinkę žmonės skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“ ir „Šalin rankas nuo Vengrijos!“. Tai, kad Vengrijos revoliuciją kraujyje paskandinusius okupantus norima paskelbti nukentėjusiais, yra apgailėtinas ir neatsakingas atvejis mūsų teisėkūros istorijoje“.

Kontaktams:

Seimo TS-LKD frakcijos narys

Arvydas Anušauskas

Tel. (8 5) 239 6652, el. p. [email protected]