Seimo Pirmininkas V. Pranckietis reiškia užuojautą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko artimiesiems

2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Rugsėjo 28 d., eidamas 92-uosius, po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Balys Gajauskas. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą aktyvaus visuomenės veikėjo, kovojusio už Lietuvos laisvę, disidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Gajausko šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.

Pasak Seimo Pirmininko, a. a. Balys Gajauskas buvo aktyvus kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, ištremtas už laisvės idėjas be teisės sugrįžti į Lietuvą, tačiau net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis galvojęs, kaip grįžti ir padėti siekti laisvės. „Nepaisydamas draudimo, jis grįžo į Tėvynę, ir 1977 metais buvo vėl suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija, nuteistas kalėti dešimčiai metų ypatingojo režimo konclageryje, bet ir ten aktyviai priešinosi okupantams – rašė straipsnius ir, slapta juos išnešus, skelbė užsienio spaudoje“, – pabrėžia parlamento vadovas. 

1979 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija teikė B. Gajausko kandidatūrą su kitais disidentais Nobelio taikos premijai gauti. 1981 m. B. Gajauskas Hjustone apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija.

Seimo Pirmininko žodžiais, Lietuva didžiuojasi Balio Gajausko darbais. „Ši netektis yra skaudi: netekome žmogaus, kuris visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai. Telydi Balį Gajauską ir jo darbus šviesus atminimas“, – sako Seimo Pirmininkas.

Nuo 1945 m. B. Gajauskas dalyvavo Kauno pogrindinėje antiokupacinėje organizacijoje. 1948 m. buvo suimtas ir nuteistas 25 metams. Nuo 1949 iki 1956 m. kalintas Balchašo ir Džazkazgano, o nuo 1956 iki 1973 m. –  Mordovijos lageriuose. Po išlaisvinimo vėl keletą kartų suimamas ir teisiamas. 1990–1992 m. jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

 „Lietuva, praradusi nepriklausomybę 1940 metais, tuoj pradėjo kovą dėl laisvės. Prasidėjo ilgas ir skausmingas tautos kelias, kuriuo ėjome 50 metų. Kiekvieni – tiek bolševikinės, tiek hitlerinės – okupacijos metai buvo kruvini. Tačiau laisvės troškimas negeso, o silpnėjant bolševikinei imperijai jis didėjo. Daliai tautos į laisvę teko eiti per trėmimus, kalėjimus, konclagerius. Tuo keliu aš ėjau 37 metus. Ėjau, kol 1990 metais kovo 11-ąją buvo perskaityti Vilniuje, Aukščiausiojoje Taryboje Lietuvos valstybės atstatymo Akto žodžiai: „…nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė“, ir iškilo mūsų Seime Lietuvos valstybės herbas. Mano gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas. Po Akto paskelbimo džiaugėmės, kad mūsų tautos kova ir aukos nenuėjo veltui“, – rašė B. Gajauskas.

Dalia Vencevičienė

Seimo Pirmininko vyresnioji patarėja

Tel. (8 5) 239 6016, mob. 8 698 42 071

El. p. [email protected]