Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo TS-LKD frakcijos narių L. Kasčiūno, A. Ažubalio ir A. Kubiliaus pranešimas: „Pataisomis siekiama įtvirtinti, kad visų strateginių įmonių sandoriai būtų tikrinami nacionalinio saugumo aspektu“

2017 m. spalio 20 d. pranešimas

 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Andrius Kubilius teikia pasiūlymą svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui. Pasiūlymo tikslas – įtvirtinti, kad visų strateginių įmonių sudarytų, keičiamų ar pratęsiamų sandorių atžvilgiu būtų sudarytos galimybės vykdyti patikrą nacionalinio saugumo aspektu.

Pasak L. Kasčiūno, pagal šiuo metu siūlomą reglamentavimą, jau sudarytų sandorių patikra būtų atliekama tik valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių arba kuriose daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei, arba savivaldybei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių atžvilgiu. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog kai kurios įmonės yra laikomos strateginėmis ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis, tačiau esminiai nacionalinį saugumą užtikrinantys mechanizmai, kaip antai sudarytų sutarčių patikra, jų atžvilgiu negalėtų būti pritaikomi. Tokiu būdu, jei strateginę reikšmę turinti įmonė būtų sudariusi nacionaliniam saugumui prieštaraujančią sutartį, pagal siūlomą reglamentavimą nebūtų instrumentų sustabdyti tos sutarties veikimą. „Todėl ir siūlome įtvirtinti, kad visų strateginių įmonių sudarytų, keičiamų ar pratęsiamų sandorių atžvilgiu, kurie atitinka nustatytus kriterijus, būtų sudarytos galimybės vykdyti patikrą nacionalinio saugumo aspektu“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę, valstybės turi teisę imtis priemonių esminiams nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. Pagal teismų suformuotą praktiką, nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis reguliavimas turi atitikti 4 pagrindinius kriterijus: nebūti diskriminacinis, būti grindžiamas visuotinio intereso imperatyvu, būti tinkamas (proporcingas) ir būtinas nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo metu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka šių kriterijų, kadangi, pirma, įstatymu siūlomas teisinis reguliavimas gali būti laikomas diskriminaciniu, nes būtų užtikrinami ne visų nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginę reikšmę turinčių įmonių sandoriams keliami reikalavimai. Antra, toks reguliavimas neatitinka visuotinio intereso imperatyvo, nes grėsmę nacionaliniam saugumui gali kelti ne tik strateginės valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės sudarytas sandoris, bet ir kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sandoris, galintis turėti lemiamos įtakos nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbios įmonės veiklai“, – sakė A. Ažubalis.

 

Daugiau informacijos:

Seimo TS-LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Tel. (8 5)  239 6506

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-20 12:20
   Rūta Mensonaitė