Seimo nario, Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio pranešimas: „Mintys po apskritojo stalo diskusijos, skirtos atsinaujinančiai energetikai Lietuvoje“

2017 m. spalio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Praėjusį penktadienį Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Europos energetikos sąjungos galimybės ir iššūkiai – atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje“.

Mintys po diskusijos:

„Šiuo metu Energetikos strategijos projekte numatoma maždaug 260 MW galios vėjo jėgainių plėtra artimiausiais metais. Vėjo jėgainių industrijos atstovai diskusijoje agitavo už didesnę vėjo jėgainių plėtrą Lietuvoje. Reikia pabrėžti, kad ne vėjo jėgainių plėtra yra Lietuvos prioritetas energetikos srityje, o sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Didysis iššūkis sinchronizuojantis su Vakarais yra elektros sistemos stabilumo išlaikymas. Todėl su vėjo jėgainių plėtra reikia elgtis atsargiai, turint omenyje, kad jų darbo režimas yra labai ribotai kontroliuojamas.

Lietuva yra daug pasiekusi šilumos ūkio srityje pereidama nuo dujų prie biokuro. Tai leido gerokai sumažinti šilumos kainą gyventojams. Maždaug du trečdaliai šilumos yra gaminama iš biokuro. Ši dalis padidės dar labiau pabaigus biokuro kogeneracinės elektrinės projektą Vilniuje. Tačiau elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarais kontekste kyla klausimas, ar dabartiniai biokuro katilai neturėtų ateityje (po darbo laiko atitarnavimo) būti keičiami į kogeneracinius gamtinių dujų (visų pirma) ir biokuro įrenginius. Energetikos strategijoje šiuo klausimu turi būti aiškiai išsakyta kryptis.

Šių metų vasarą priimtos įstatymų pataisos atveria kelią vartotojams gamintis elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia didesnę fotovoltinės elektros energijos generacijos pas vartotojus plėtrą. Numatyta 100 MW bendros galios plėtra. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip praktiškai elgsis elektros tinklų bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ar bendrovė žvelgs į vartotojus-gamintojus kaip į problemą, kurios reikia išvengti, ar kaip į signalą, kad reikia keisti šimtametį galiojantį verslo modelį. Džiugu, kad ESO atstovas diskusijoje atstovavo vartotojams-gamintojams draugišką požiūrį.

Diskusijoje buvo aptarta ir taršos mažinimo transporte problema. Seimas ir Vyriausybė turėtų aiškiau pasisakyti už mažiau taršų „elektrinį“ transportą. Kalbant apie lengvąjį transportą, turėtų būti spartinama elektros stotelių plėtra, taip skatinant elektromobilių plėtrą. Kalbant apie sunkųjį transportą, proveržis galimas diegiant suskystintų dujų technologijas. Tuo pačiu tai leistų labiau išnaudoti Klaipėdos suskystintų dujų terminalo pajėgumus. Šiame kontekste nerimą kelia faktai, kad šiuo metu Lietuvos miestai atnaujina autobusų parką pirkdami dyzelinu varomus autobusus.

Dėl Energetikos strategijos vykdymo: žvelgiant atgal galima matyti, kad Vyriausybės žiūrėdavo į Strategijos nuostatas labai „lengvai“ – pačios spręsdavo, ką vykdyti, o ko ne. Strategijose ir jų įgyvendinimo dokumentuose tiesiog būdavo išvardijami visi įmanomi projektai ir sprendimai, o Vyriausybė „a la carte“ būdu pasirinkdavo, kas tuo metu geriausiai tikdavo. Šioje vietoje verta prisiminti, kaip Vyriausybė vienu metu investavo ir į gamtinių dujų, ir į biokuro infrastruktūrą. Verslo atstovai teisingai klausia – ar į strategiją reikia žiūrėti rimtai, ar tai tikrai yra dokumentas, kuriuo Vyriausybė ir verslas turėtų vadovautis, priimant ilgalaikius investicinius sprendimus.“

Daugiau informacijos:

Seimo nario Virgilijaus Poderio padėjėja

Lilija Pusvaškienė

Tel. (8 5) 239 6732

El. p. [email protected]