Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo nario Povilo Urbšio pranešimas: „Sumgaito žudynių 30-osios metinės“

2018 m. kovo 2 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Šiais metais minimos 30-osios sovietiniame Azerbaidžane vykusių Sumgaito žudynių metinės. 1988 m. vasario 27–28 dienomis buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą.

Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas Kalnų Karabacho nepriklausomybės judėjimo metu vykusioms taikioms armėnų demonstracijoms dėl armėnų tautos apsisprendimo teisės.

Sovietų Sąjunga nesugebėjo užkirsti kelio antiarmėniškiems veiksmams: valdžia reiškė nenorą stabdyti minėtų smurto veiksmų sovietiniame Azerbaidžane. Sovietų valdžios neveiksnumas privedė prie kruvinų armėnų žudynių Baku, Kirovabade ir kituose miestuose.

Karabacho apsisprendimo teisės kova virto į Armėnijos nepriklausomybės kovą. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo dešimtmečio pradžioje Baltijos šalių nacionaliniai frontai, taip pat ir Sąjūdis, buvo glaudžiai susiję su Armėnijos nepriklausomybės kova. Nuo pat pirmųjų Karabacho nacionalinio išlaisvinimo judėjimo dienų lietuviai tiek politiškai, tiek moraliai palaikė Karabacho gyventojus.

1988 m. liepos 9 dieną Vilniuje per vieną didžiausių lietuvių suvažiavimų, kuriame dalyvavo apie 100 000 žmonių, buvo priimta rezoliucija. Joje buvo išreikštas rūpestis dėl padėties Kalnų Karabache bei daugelio žmonių gyvybei gresiančio pavojaus. Taip pat paminėta, kad, norint garbingai išspręsti šį klausimą, Kalnų Karabache turi būti surengtas referendumas (paskelbta „Sąjūdžio žiniose“ 1988 m. liepos 16 d.).

1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (Nr. C 94/117), kurioje teigiama, kad „Sumgaito armėnų pogromai ir žiaurūs smurto veiksmai Baku mieste kelia pavojų Azerbaidžane gyvenančių armėnų saugumui“ ir pasmerkė „smurtą, nukreiptą prieš armėnų demonstrantus Azerbaidžane“, palaikė „armėnų mažumos reikalavimą susivienyti su Armėnija“.

Neseniai Azerbaidžano vadovybės išreikštos teritorinės pretenzijos Armėnijai neskatina siekti pagrindinio visų derybų dalyvių tikslo, t. y. taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo grįsto tarptautiniais principais ir normomis.

 

Daugiau informacijos:

Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininkas

Povilas Urbšys

Mob. 8 698 42 035

   Naujausi pakeitimai - 2018-03-02 09:08
   Monika Kutkaitytė