Seimo TS-LKD frakcijos seniūno G. Landsbergio pranešimas: „Išsiaiškinus nesuvaldytas grėsmes, būtina sustabdyti šiandien vykdomas panašias neskaidrias koncernų įtakos schemas“

2018 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai.

Frakcijos atstovų nuomone, NSGK atvertė kai kuriuos Lietuvos politinio gyvenimo istorijos etapus, kurie iki šiol buvo nagrinėti tik epizodiškai. Teigiamai galima vertinti ir tai, kad, nepaisant valdančiosios daugumos reikalavimų, buvo stengiamasi nesikišti į teisėsaugos pradėtas bylas, kurias prokuratūra šiuo metu yra perdavusi teismui.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, kai buvo paskelbta VSD pažyma, apie ją nuomonę išsakė tiek didelė dalis politikų, tiek ir visuomenės nuomonės formuotojų. Taigi komitetui teko kur kas sunkesnis uždavinys rašant išvadas, kadangi tenka nešti jau ir viešosios nuomonės naštą. Pozityviai vertinti reikėtų tai, kad buvo parodyta, kokį įtakos voratinklį kūrė koncernas „MG Baltic“ ir kaip buvo vykdomos Kremliaus įtakos per „Rosatom“ bei jos agentus.

„Tačiau tyrimo rezultatai palieka stiprų selektyvumo ir fragmentiškumo įspūdį. Nors tyrimo tikslai buvo formuluojami plačiai, siekiant nustatyti asmenų ar verslo subjektų įtaką politikams, partijoms ir valstybės interesams, tačiau kyla klausimas, kodėl pasirinkta būtent tokia tyrimo apimtis, –  kelia klausimus G. Landsbergis. – Kodėl nėra kalbama apie dabarties stambių verslo koncernų įtaką šalies politikams? Juk tai yra dar aktualiau, nei dešimtmečio senumo įvykiai. Neabejoju, kad visuomenė norėtų žinoti, kokią įtaką, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos politikams daro „Agrokoncernas“, „Vičiūnų grupė“, „Senukai“ ir kiti stambūs verslo koncernai.“

Įtarimų sukelia kai kurie momentai, prie kurių tyrimo išvadose priartėjus, informacija staiga nutrūksta, apibendrinimų nėra. Daugelis tokių epizodų galimai yra susiję su dabar valdančiosiose pozicijose esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos praeityje vykdytomis veiklomis. Tyrime daug kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesus, tačiau neužsimenama, pavyzdžiui, apie 2012 m. Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės (AE) Visagine klausimą.

Nors NSGK buvo pateikti liudijimai apie tai, kaip VSD 2012 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pateikė slaptą informaciją apie ,,Rosatom“ investicijas ir įtaką viešai nuomonei dėl referendumo surengimo ir prieš Visagino AE projektą, tačiau ji tyrimo išvadose neatsispindėjo. Referendumo procese prieš Visagino AE aktyviai veikė R. Karbauskis ir tai, kad NSGK atsisakė savo išvadose aptarti „Rosatom“ įtaką 2012 metų referendumui bei jo aktyviems dalyviams, akivaizdžiai rodo, kad šiuo klausimu NSGK dauguma elgėsi nepriimtinai selektyviai. Įtarimų sukelia, kodėl tyrimo išvadose neatsispindi Andriaus Kubiliaus liudijimas apie minėtą referendumą dėl Visagino AE, apie kurį A. Kubilius kalbėjo pakviestas į komitetą. Gerai, kad bent jau jo liudijimas bus pridėtas kaip papildoma medžiaga. Galiausiai, nėra suprantama, kodėl tyrime nėra atspindėtos „Gazprom“ pastangos daryti įtaką svarbiems politiniams sprendimams, nors apie tai buvo liudijama.

„Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla, bet visiškai neaišku, ar po dešimties metų nesužinosime apie tai, kaip kuris kitas koncernas siekė užvaldyti valstybę, kurdamas partiją, kandidatuodamas į Seimą ir keldamas savo kandidatą į prezidentus, nes veikimo bruožai ir būdai, aprašyti komiteto išvadoje, bei įrankiai, kuriuos, pavyzdžiui, „Agrokoncerną“ matėme naudojant per praėjusius rinkimus, atitinka“, – sakė G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos atstovai tikisi, kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma priimti antihibridinę strategiją, kuri apimtų tiek vidaus, tiek išorės neteisėtų įtakų prevenciją.

TS-LKD frakcija siūlo įstatymais sureguliuoti, kad koncernai dėl daromos neteisėtos įtakos rizikuotų bausmėmis, pavyzdžiui, procentais nuo apyvartos. Žiniasklaida raginama stiprinti savireguliacijos institucijas, kad jos veiktų efektyviai. Galiausiai, būtina suaktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes tyrimas parodė, kad VSD turima informacija nėra efektyviai panaudojama savalaikei netesėtų įtakų prevencijai.

„Po to, kai paskelbtos tyrimo išvados, svarbiausia, išsiaiškinus visas praeities faktines aplinkybes ir nesuvaldytas grėsmes, koncentruotis į tai, ką turime padaryti, kad žalingos praktikos, kai įvairūs neleistini interesų tinklai apraizgo institucijas, būtų išgyvendintos iš mūsų valstybės ir po dešimties metų netektų graužtis, kad leidome kitiems koncernams savo interesais apraizgyti Lietuvą“, – pabrėžė G. Landsbergis.

NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.

Daugiau informacijos:

Seimo TS-LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Tel. (8 5) 239 6506

El. p. [email protected]