Seimo narės A. Bilotaitės pranešimas: „Būtina stiprinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę”

2018 m. birželio 25 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

Seime pirmadienį surengta diskusija apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo problemas. Šią iniciatyvą, anot organizatorių, paskatino pastaruoju metu į viešumą iškylantys neskaidrūs politinių partijų finansavimo modeliai, paviešintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados.

Diskusijoje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, politologai.

„Įsigaliojus draudimui juridiniams asmenims remti politines partijas, situacija turėjo iš esmės keistis, tačiau politinėms partijoms finansinė parama teikiama per paramos fondus ar visuomeninius judėjimus. Pastarieji ilgainiui tampa rinkimų komitetais. Visi puikiai suprantame, kad visas politinis įdirbis iki tol jau būna padarytas. Rinkimų komitetų nekontroliuoja nei VRK, nei kitos institucijos, jiems nėra taikomos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatos, rinkimų komitetus gali remti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys be jokių apribojimų“, – pagrindines problemas įvardija parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Pasak A. Bilotaitės, rinkimų komitetai, turėję įnešti į rinkimų sistemą daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.

Diskusijoje dalyvavusi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pastebi nesąžiningą konkurenciją tarp rinkimų komitetų ir politinių partijų. Dauguma visuomeninių judėjimų tampa organizacijomis prieš pat rinkimus.

2015 m. buvo registruoti 58 komitetai, iš kurių 19 komitetų virto organizacijomis. „VRK negali kontroliuoti šių organizacijų veiklos. O kontroliuojančių tas visuomenines organizacijas iki rinkimų ir po jų, deja, neturime. Galima būtų imti pavyzdį iš kitų užsienio valstybių, kuriose juridinių asmenų aukos yra draudžiamos“, – siūlo L. Matjošaitytė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius pabrėžė, kad turėtų būti pratęsiami politinių partijų kampanijų terminai, nes, anot jo, akivaizdu, kad jau dabar prasidėjusios rinkimų kampanijos, nors oficiali jų pradžia bus skelbiama kur kas vėliau.

Diskusijos metu sutarta, kad turi būti numatyta aiški atsakomybė, sankcijos, jei juridinis asmuo parėmė partiją ar komitetą. Taip pat būtina suvienodinti politinių partijų ir kampanijų veiklos reguliavimą. Nors siūloma ilginti kandidatų registracijos ar rinkimų kampanijos terminus, tačiau politinės partijos, turinčios kelis mėnesius trunkančios kandidatų atrankos sistemas, tokiu atveju atranką turėtų pradėti iki rinkimų likus metams.

Klausimai iškelti ir Vyriausybės ruošiamai darbo grupei, kuri turėtų tobulinti šį teisinį reglamentavimą.

Diskusijos nuotraukų albumas.

Daugiau informacijos:

Seimo narė Agnė Bilotaitė, tel. (8 5) 239 6629