Seimo nario L. Stacevičiaus pranešimas: „Seime darbą pradėjo akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė“

2018 m. liepos 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seime įkurta Laikinoji Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė. Šios iniciatyvos autorius ir pirmininkas Seimo narys Lauras Stacevičius. Pagrindinis grupės tikslas – stiprinti bendradarbiavimą su mokslo akademine bendruomene ir pasitelkus jų profesionalias žinias kurti stipresnius valstybės valdymo pamatus.

Posėdžiuose dalyvauja grupei priklausantys Seimo nariai bei kviestiniai svečiai: Lietuvos mokslo tarybos, mokslų akademijos atstovai, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos nariai, Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo tarybos nariai.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Dėmesys mokslo akademinei bendruomenei – pirmą kartą per 27-erius metus

Grupės pirmininko L. Stacevičiaus teigimu, vienas iš siekių – didesnė pagarba akademinei bendruomenei, mokslininkams ir jų pasiekimams. Tokia grupė, pirmoji iniciatyva Seime per visą Nepriklausomybės laikotarpį, kuomet atkreipiamas dėmesys ne tik į švietimo problemas, bet diskusijai kviečiami patys mokslo darbuotojai, mokslo akademinė bendruomenė.

„Turime išnaudoti mokslo žmonių ir kvalifikuotų specialistų žinias tinkama linkme, taip pat jas pritaikyti ir valstybės valdymo procesuose. Mano tikslas, šių diskusijų metu rasti svarbiausias nišas, kur galime pritaikyti turimą potencialą, nes politikai ir akademikai gali vieni kitiems būti labai svarbus ramstis“, – sako L. Stacevičius.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Pirmuose susitikimuose akademinės bendruomenės atstovai pateikė mokslininkų padėties Lietuvoje vertinimus, kalbėjo apie universitetų tinkle pertvarką ir jų optimizavimą, mokslinės veiklos finansavimą, mokslininkų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją.

Taip pat aptarta į ką reikėtų investuoti, kokias mokslo šakas stiprinti, buvo dalinamasi įžvalgomis, kokie analitiniai tyrimai būtini norint suprasti ir sumažinti emigracijos mastus.

Mokslo reikšmės silpnėjimas – Lietuvos Achilo kulnas

Grupės susitikimo metu, mokslininkai išreiškė susirūpinimą, kad vis mažiau dėmesio skiriama jų pasiekimams, kas lemia emigracijos didėjimą. Tenka išvažiuoti ir savo turimas žinias realizuoti užsienio universitetuose, mokslinėse bazėse, ten kur darbas yra iš tiesų vertinamas. Kaip vienas iš pavyzdžių gali būti paminėtas, profesorius Feliksas Bukauskas buvęs vienas iškiliausių mokslininkų, tiriančių tarpląstelinius ryšius per plyšines jungtis, ir šia tema publikavęs daugiau nei 100 straipsnių prestižiniuose pasaulio žurnaluose. Jis buvo Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) projektų vadovas ir vykdytojas, sudaręs sąlygas Lietuvos mokslininkams bei doktorantams stažuotis savo laboratorijoje Niujorke, padėjo diegti įgytas žinias Lietuvos universitetuose (LSMU, VU, KTU).

Mokslininkų judėjimo srautai tarp šalių nėra lygiaverčiai.  Išvykstančiųjų yra kur kas daugiau nei atvykstančiųjų. Vyksta „protų nutekėjimo“ procesas, kurį turime visomis priemonėmis stabdyti.

„Visi puikiai suprantame, kad norint sumažinti emigraciją, būtina imtis rimtų projektų, kurie sukurtų papildomų darbo vietų ir atsirastų galimybės išnaudoti kvalifikuotą darbo jėgą. Pavyzdžiui dabar, tiek jauni, tiek vyresni mokslininkai, Lietuvoje įgiję mokslinius laipsnius, beveik neturi galimybių vystyti savo veiklą, nes jiems neskiriamas nei finansavimas, nei dėmesys, tad tokie žmonės priversti išvykti ieškoti galimybių svetur“, – sako prof. dr. J. Jasaitis, LMS pirmininkas.

Mokslininkai pabrėžė, kad valstybėje reikia tam tikras veiklas skatinančių mechanizmų. Kaip pavyzdys paminėta universitetų pertvarka. Pasak specialistų, matomi aiškūs signalai, kad jungiant universitetus bus atsisakoma nemažos dalies mokslo darbuotojų, kurie kuria akademinį gyvenimą ne vienerius metus, tačiau, kaip išnaudoti jų potencialą, nėra pagalvota.

Buvo pasiūlyta, kad būtų reali galimybė sukurti specialią valstybinę grupę tokiems mokslininkams, kurie analizuotų, teiktų pastabas ir rekomendacijas valstybės institucijoms. Tokiu būdu mokslas ir politika galėtų dirbti vardan bendro tikslo – valstybės strategijos įgyvendinimo.

Jaunimas ir inovacijos

Mokslininkai dalinosi savo pastebėjimais apie tai, kad būtina skirti daugiau dėmesio akademinio jaunimo pilietiškumo ugdymui, įtraukimui į mokslinę veiklą. Pabrėžta, kad jaunus žmones būtina skatinti, jiems padėti domėtis tomis sritimis, kurioms skiriama mažiausiai dėmesio, arba toms mokslo šakoms, kurios išlikę tik dėl ilgaamžių profesionalų budrumo.

Negalima pamiršti to, kad jauni žmonės labiausiai susiję su inovacijomis, kurias taip pat reikia pritaikyti moksle. Išmaniosios technologijos gali padėti pasiekti itin aukštų rezultatų ir sukurti tai, ko ankstesnės kartos nepajėgdavo.

Aptartos priemonės, kas padėtų motyvuoti jaunuosius mokslininkus dirbti vardan produkto sukūrimo, o ne tik skatintų rašyti straipsnius, kurie nugula enciklopedijose arba tampa pasiekiami tik siaurajai visuomenės daliai prieinamuose šaltiniuose.

Valstybės ekonomika – ne tik bankininkų balsas

Siekiant, kad valstybė vystytųsi, būtina išnaudoti dabar turimą potencialą. Tuo įsitikinę profesoriai, kurie stebi šalies ekonominę situaciją ir atlieka svarbius tyrimus. Specialistai sako, kad pastaruoju metu turime situaciją, jog politikams, vadovams ekonomikos klausimais patarinėja daugiausiai bankuose (privačiuose sektoriuose) dirbantys atstovai, tačiau čia kyla interesų konflikto galimybė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo tarybos narys KTU prof. dr. Sigitas Vaitkevičius sako, kad „Politikams būtina bendrauti su mokslininkais, reikia grįžtamojo ryšio, būtina atkreipti dėmesį į ekonomikos mokslą. Turi būti mokslinių ekonomistų grupė, kaip alternatyva bankiniams ekonomistams. Kai neturime akademinės minties, valstybė nukenčia.“

Apibendrinant, Seimo narys L. Stacevičius pabrėžė, kad nuo rudens Laikinoji Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė posėdžiaus mažiausiai bent kartą per mėnesį tam, kad vyktų konstruktyvi diskusiją akademinei bendruomenei svarbiausiais klausimais. Juose rengiamasi svarstyti konkrečius pasiūlymus leidžiančius stiprinti mokslininkų vaidmenį valstybėje, ieškoti būdų, kaip efektyviau komunikuoti apie svarbiausius mokslininkų pasiekimus bei pradėti konstruktyvų dialogą tarp valdžios institucijų ir mokslininkų.

Daugiau informacijos:

Seimo narys, Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkas Lauras Stacevičius

Tel. (8 5) 239 6601

El. p. [email protected]