Seimo nario M. Puidoko pranešimas: teisingi Lietuvos žingsniai sulaukė Europos Komisijos pritarimo nebesukioti laiko

2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Jau 2019-ųjų kovą paskutinį kartą persuksime laiką

Laiko sukiojimo klausimas – tik dar vienas įrodymas, kad norint yra įmanoma viskas. Atkakliai siekiant teisingų tikslų pokyčiai įmanomi ir tampa visiškai realūs. Mano Seime inicijuotas ir premjero Sauliaus Skvernelio palaikytas kreipimasis į Europos Komisiją (EK) įgauna pagreitį ir kūną. Jau 2019 m. gali būti atšauktas laikrodžio sukiojimas. 2017 m. spalio 30 d. mano teiktas Seimo nutarimas buvo priimtas. Šiai pozicijai taip pat pritarė ir Ministras Pirmininkas bei jo Vyriausybės ministrai. Nors apklausos dėl laiko sukiojimo buvo atliktos daugelyje ES šalių, bet nei viena iš jų šiuo klausimu oficialiai nesikreipė į ES institucijas. Tik Lenkijos Parlamente buvo pradėti svarstymai taip pat atsisakyti laiko sukiojimo ir tą palaikė Suomijos Vyriausybė. Istorijoje bus pažymėta, kad būtent Lietuvos Vyriausybė pirmoji oficialiai kreipėsi dėl laiko sukiojimo atsisakymo į EK. Europos Parlamentas paragino to imtis EK ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos pakeitimo. Rezoliucija buvo priimta, kai už ją balsavo 384, o prieš – 153 parlamento narių. EK svarstė ir pasiūlė atsisakyti laiko sukiojimo. ES bręsta galutinis sprendimas, kuris nulems, kad 2019-ųjų kovą paskutinį kartą persuksime laiką. ES šalys narės dabar turi tik pasirinkti, kurį laiką norės pasilikti – vasaros ar žiemos. Dauguma gyventojų Lietuvoje palaiko vasaros laiko palikimą.

Daugelis netikėjo, kad tokia maža šalis kaip Lietuva išjudins tokio kalibro pokytį. Dabar jau galima džiaugtis, kad drąsiu kreipimusi į EK ne tik apgynėme savo šalies piliečių interesą, bet ir parodėme oponuojančioms jėgoms seną tiesą – kartais pokyčiai neįvyksta ne todėl, kad jie neįmanomi, o todėl, kad niekas nesiima atsakomybės žengti pirmą reikiamą žingsnį.

Lietuviai teisūs - europiečiai nenori persukinėti laikrodžių

Visose ES šalyse, kuriose vykdytos apklausos dėl laiko sukiojimo, rezultatai vieningi – žmonės persukinėti laiko nenori. Lietuvoje buvo atlikta tūkstančio pilnamečių gyventojų apklausa, kuri parodė, kad net apie 80 proc. lietuvių nepritaria laiko sukiojimui. Dar visai neseniai daug aukštų politikų atvirai juokėsi, šaipėsi, vadino visa tai populizmu ir sakė, kad EK mes visi apsijuoksime, nes jai neįdomus toks menkas klausimas. Tada visiems atsakydavau, kad to nori Lietuvos žmonės ir valstybės vadovų bei Seimo narių pareiga stengtis vykdyti žmonių valią, saugoti jų sveikatą. Man buvo oponuojama, kad Briuselis niekada nesutiks ir neverta gadinti santykių, nes žmonės patys nežino, ko nori. Akivaizdu viena – klausimas pripažintas išties svarbiu ir absoliuti dauguma apklaustųjų visoje Europoje tai palaiko bei nori atsisakyti laiko sukiojimo: Rugpjūčio mėn. EK atlikta viešoji konsultacija dėl laiko sukiojimo atskleidė, kad iš 4,6 mln. apklausoje dalyvavusių ES šalių narių žmonių už laiko persukimo nutraukimą pasisakė net 84 proc. apklaustųjų.

Nobelio premijos laureatai patvirtina žalą žmonėms ir gyvūnams

Turime pakankamai įrodymų, kad toks laiko sukiojimas – žalingas tiek mums, žmonėms, tiek gyvūnams. Tai galbūt jaučia ne visi, tačiau jautresnio organizmo savininkai, o ypač vaikai ir senyvo amžiaus žmonės neretai laiko persukimo pasekmes jaučia ilgai. Nobelio premijos laureatams Jeffrey'iui C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui pavyko išskirti cirkadinius genus, reguliuojančius žmogaus organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą. Esant genų mutacijų, organizmo paros ritmas gali sutrikti, kartu sutrinka ir kitų organų sistemų veikla. Kai atsiranda neatitikimų tarp dienos laiko ir mūsų biologinio laikrodžio, vyksta pokyčiai žmogaus organizme. Geriausiai žinomas pavyzdys – vadinamasis ,,jetlag“, kai nuskridę į kitoje laiko zonoje esančią šalį jaučiamės prastai. Daug, kaip dabar akivaizdu, nepelnyto juoko susilaukė ir dėmesys gyvūnams šiame laiko sukiojimo kontekste. Tačiau ir tokios šalies kaip Vokietija ūkininkų asociacija išsakė savo aiškią poziciją: gyvūnų laiko ciklas nekinta ir jie pirmieji pajaučia pokyčius, sutrikdančius tam tikrus organizmo procesus. Neretai prisitaikyti prie laiko pokyčių organizmui prireikia kelių savaičių, tuo metu krenta darbingumas, kenčia aplinkiniai, gali kilti papildomas stresas. Tikiuosi, kad šie metai buvo paskutiniai, kada turime tokį beprasmį ir neigiamą poveikį iššaukiantį reiškinį. Džiaugiuosi, kad man pavyko parinkti tinkamus argumentus šiai problemai spręsti ES lygmeniu. Dabar visiems teko įsitikinti, kad demokratijoje svarbiausia žmonių poreikiai ir nuomonė, o ne kai kurių politikų tušti pasvarstymai.  

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Dr. Mindaugas Puidokas

Tel. (8 5) 239 6625, mob. 8 668 42 012

El. p. [email protected]