Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo narių V. Juozapaičio ir E. Pupinio pranešimas: „Siūlome alternatyvą tradiciniams mokymosi metodams“

2019 m. sausio 31 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis ir narys Edmundas Pupinis teikia  Švietimo įstatymo pataisas, kuriose numatoma suteikti daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi formą.

Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme reglamentuoti mokymosi būdai nemažai daliai mokinių nesudaro sąlygų jų socialinei, emocinei, psichologinei raidai atsižvelgiant į jų charakterio savybes, emocinę būseną. Parlamentarai V. Juozapaitis ir E. Pupinis siūlo apibrėžti mokymosi šeimoje nuostatas, suteikti daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir atsižvelgiant į jo pageidavimą rinktis mokymosi formą, ir sudaryti palankias sąlygas jo savarankiškam mokymuisi pagal ugdymo programas, panaudojant informacines komunikacijos priemones.

„Toks reguliavimas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams aktyviau įsitraukti į vaikų mokymosi procesą. Negana to, tai padėtų spręsti iš emigracijos grįžusių šeimų problemas, kuomet vaikas nuotoliniu būdu mokęsis užsienyje, čia privalo eiti į mokyklą ir pakeisti jam įprastą mokymosi būdą“, – pažymėjo prof. V. Juozapaitis.

Mokslinių tyrimų duomenimis individualiai besimokančių vaikų mokslo rezultatai yra 15–30 procentų aukštesni nei jų bendraamžių tradicinėse mokyklose.

Pradiniame etape mokymasis šeimoje gali būti aktualus 100–200 mokinių, todėl nėra reikalinga jokia nauja mokymosi infrastruktūra, o modelio finansavimui nereikėtų skirti jokių papildomų lėšų.

„Šias pataisas siūlome remdamiesi užsienio šalių patirtimi. Daugumoje Europos valstybių mokymasis šeimoje leidžiamas. Jis įtvirtintas Airijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos konstitucijose. Tėvai, pasirinkę vaiko mokymosi šeimoje formą, turės tik sudaryti mokymosi šeimoje sutartį su mokykla, o nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos bus pasirengusios priimti mokinius (kiekviena mokykla savarankiškai nuspręs, ar nori dalyvauti programoje) pagal sutartį. Maža to, valstybei nereikės skirti jokių papildomų lėšų modelio įgyvendinimui, kadangi finansavimas iš valstybės biudžeto neviršys sumų, skiriamų mokiniams lankant tradicinę mokyklą“, – pažymėjo E. Pupinis.

 

2017 m. Lenkijoje (37 mln. gyventojų) mokymosi šeimoje būdu mokėsi 14 tūkst. mokinių, Jungtinėje Karalystėje (JK) (66 mln. gyventojų) – mokėsi 48 tūkst. mokinių, o nuo 2014 m. iki 2017 m. tokiu būdu besimokančių mokinių padaugėjo 40 proc. Latvijoje ir Estijoje šeimoje mokosi po 100 mokinių (neskaitant besimokančių nuotoliniu būdu). JAV (350 mln. gyventojų) 2016 m. taip  mokėsi 2,3 mln. mokinių – 3 proc. visų šalies mokinių. JAV laikomasi principo, kad valstybė gali nustatyti išsilavinimo standartus, bet ji negali riboti galimybes pasirinkti būdus, kuriais mokinys gali pasiekti nustatytus išsilavinimo standartus.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narys Vytautas Juozapaitis

Mob. 8 698 42 146

El. p. [email protected]

 

Seimo narys Edmundas Pupinis

Tel. ( 8 5) 239 6701

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2019-02-01 08:27
   Monika Kutkaitytė