Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Raudona kortelė Švietimo ugdymo plėtotės centrui“

2019 m. balandžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Vyriausybės valandoje klausiau naujo (ne visai) švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, kada paspartės nauja ugdymo programa mokiniams? Turiu omenyje, kada mokiniams nebekils streso, depresijos, kada jie noriai eis į mokyklą ir mokysis to, ką ruošis dirbti savo gyvenime pagal norimą profesiją, esamą ir kintančią rinką bei savo gebėjimus.

Daugelyje užsienio valstybių ugdymo programa yra orientuota į vaiko gebėjimus, mokymosi lygį bei norą dirbti ten, kur jis yra linkęs. Nuo aštuntos klasės vaikas yra orientuojamas ir į tuos mokslus, į kuriuos veda jo gebėjimai, pašaukimas dirbti norimą darbą.

Dėl šių priežasčių mokymo kokybė dėl balanso nebuvimo krenta kiekvienais metais. Dabar veikianti mokymo programa veikia visiems vienodai griežtai, visi privalo vienodai mokytis, visi privalo vienodai būti tik profesoriais. Silpnesnis mokinys nepajėgia mokytis to, ką sugeba gabus stiprus mokslams vaikas. Reikia kartą suvokti, kad ne visi vaikai gali būti mokslininkais. Dabar šiek tiek patobulinta ugdymo plėtotės centro mokymo programa vadovaujasi vienu šūkiu: ,,Visi už vieną – vienas už visus“. Tie laikai seniai praėjo, bet šleifas vis dar velkasi neefektyviai, ne mūsų mokinių naudai, ne Lietuvos rinkai.

Mokymo kokybė pakils tik tada, kai ugdymo plėtotės centras, kuris kuria mokymo programą, pradės žiūrėti į rinką ir į vaiko indvidualumą. Dabar silpnesni vaikai pastatomi į tokią padėtį, kad neliktų svajonių apie ateitį. Taip ir krenta vertinimo balai, kalbant apie mokyklų reitingus. Apskritai, yra didelė klaida reitinguoti mokyklas, nes kiekviena mokykla turi savas, skirtingas tradicijas, nėra atsižvelgiama į ką labiau yra orientuota mokykla: ekonomiką, etnografiją, menus, sportą, inžineriją ir t.t.

Rezultatai niekada nesikeis, kol nepradėsime žiūrėti į mokinio prigimtinį pašaukimą ir į tai, ką jis geba. Ne kiekvienas vaikas galės tapti chirurgu – vienas nori būti muzikantu, kitas socialiniu darbuotoju, chemiku, dar kitas floristu ir t.t. Negalima eiti prieš gamtą, prieš žmogaus prigimtį, kišti visus dalykus į galvą, nuo kurių yra bėgama, arba dėl kurių yra protestuojama prieš mokytojus, prieš sistemą, paskui atsikalbinėjama, net prieinama iki smurtavimo, patyčių iš bendraklasių ar net mokytojų. Turi rastis darna tarp žmogaus ir gamtos. Surasti kompromisus tarp stipraus chemiko ir stipraus vairuotojo, menininko ir kt. Prigimtis visada protestuos, kas yra priešingybė. Turime susitelkę ir nebeišradinėdami dviračio semtis gerų ir seniai įrodytų pavyzdžių iš šalia esančių valstybių. Pliusą galima dėti toms Lietuvos mokykloms, kuriose mokiniai mokosi privačiai. Tai atsispindi jų ramybėje ir nore eiti į mokyklą, likti po pamokų. Žinoma, yra ir keletas valstybinių, kurios bando ir supranta, kad sistema turi iš esmės keistis, taip toliau tęstis nebegali.

Turime pripažinti ir imti gerus pavyzdžius iš ten, iš kur nebėgama, kur yra gerbiami mokytojai ir saugoma vaikų sveikata, o patys mokiniai noriai eina į mokyklą. Dėkui Švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris pažadėjo tvarkyti šias dideles spragas ugdymo programoje. O kol kas pakelta raudona kortelė verčia beveik trisdešimt metų raudonuoti tuos, kurie, sėdintys ten aukštai, vienoje ypatingoje institucijoje, sunkiai keičia požiūrį į vaikus, tėvus ir mokytojus. Tai yra bendras mūsų visų reikalas, nes vienodai ir bendrai išgyvename talentų praradimus, nesvarbu kurios srities.

Kontaktams:

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys

Robertas Šarknickas

Tel. (8 5)  239 6641

El. p. [email protected]