Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas siūlo V. Tomaševskiui pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2019 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Įsibėgėja kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus debatai, kurių reikšmė visoje rinkimų kampanijoje itin svarbi. Būtent šių debatų metu  pristatomos kandidatų idėjos ir siūlymai, kurie daro įtaką rinkėjų apsisprendimui. Todėl labai svarbu, kad tokie vieši pasisakymai būtų ne tik argumentuoti, bet ir aiškūs bei suprantami.

Prieš savaitę LRT vykusių debatų, skirtų gynybos politikai ir visuomenės saugumui, metu kai kurie kandidatai ne tik išsakė vienas kitam prieštaraujančius teiginius ar nukrypdavo nuo temos, bet ir nesugebėjo rišliai dėstyti minčių lietuvių kalba.

Konkrečiai Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iškeltas kandidatas Valdemaras Tomaševskis, atsakydamas į jam užduotą klausimą, kokios didžiausios Lietuvos saugumo problemos ir kaip jas spręsti, sakė, kad: „didžiausia problema yra karinės technikos stoka. Mes esame viena iš trijų šalių NATO, kartu su Latvija ir Estija, kurios neturi savo tankų. Mes turime... irgi vienintelė šalis su Baltijos šalimis, kuri neturi savo lėktuvų, ir, aišku, tai mūsų silpna pusė. Iš kitos pusės, mes turime savo sąjungininkus ir bent oro pajėgos yra užtikrintas mūsų saugumas.“ Taip pat, kalbėdamas apie tai, ar reikalinga Europos Sąjungos strateginė autonomija gynybos srityje, ir ką tai galėtų reikšti, V. Tomaševskis, be kita ko, teigė, kad: „nėra jokios kalbos apie sausumos karines pajėgas kurti... jūros pajėgos... Gal kibernetinė grėsmes spręsti reikia, kažkokią koordinavimo instituciją įkurti i nieko daugiau.“

Kalbos klaidų buvo galima išgirsti ir per anksčiau vykusius, užsienio politikai skirtus debatus. V. Tomaševskis, kalbėdamas apie Emanuelio Macrono pasiūlymų dėl ES ateities priimtinumą ar  nepriimtinumą, atkreipė dėmesį į tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams problemą, prancūzus pavadindamas „francūzais“: „<...> mūsų žemdirbiai gauna beveik mažiausiai Europoje – graikai penkis kart daugiau, vokiečiai, francūzai tie patys – tris kart daugiau už hektarą.“ Taip pat kandidatas, komentuodamas vieną iš E. Macrono siūlymų – iki 2050-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisiją sumažinti iki nulio, skaičių „du“ įvardijo rusiškai – „dva“: „CO dva išmetimas – tai apgaudinėjimas savęs. Tai Europa labai mažai teršia aplinką, o Kinija, JAV, kuri nepalaiko būtent šito apribojimo, tai jie pusę CO dva ir išmeta.“

2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos spaudos konferencijos metu, V. Tomaševskis, kalbėdamas apie tarp Rusijos ir Vokietijos tiesiamą dujotiekį „Nord Stream 2“, vėl skaičių įvardijo rusiškai – „dva“. Tos pačios spaudos konferencijos metu, pristatydamas savo prezidentinę programą, V. Tomaševskis uostus vadino rusiškai: „port“, o Klaipėdos valstybinį jūrų uostą du kartus pavadino „oro uostu“: „Jau šiandien baltarusiai kalba, kad mūsų Klaipėdą gali iškeisti į Latvijos portus – Latvija turi geresnius santykius su Baltarusija. Tai mums būtų labai didelis ekonominis smūgis. Pusė krovinių, Klaipėdos oro uosto, t.y. didžiausias oro uostas Baltijos šalyje iki šiol. [..] A portų yra daug Latvijoje: ir Ventspilis, ir Ryga, ir Liepoja – ten ne vienas portas.“

„Vieši ir per visuomeninį televizijos kanalą transliuojami debatai yra skirti Lietuvos gyventojams susidaryti nuomonę apie kandidatus, jų pažiūras ir idėjas. Vertinant tokį vieno iš kandidatų savo minčių dėstymą, kyla pasiūlymas, kad prieš kandidatuojant kai kurie pretendentai savanoriškai pasitikrintų lietuvių kalbos žinias ir gautų už tai įvertinimą. Prezidentui, kaip valstybės vadovui, svarbus gebėjimas aiškiai ir suprantamai išdėstyti pozicijas, todėl nepriekaištingas valstybinės kalbos mokėjimas turėtų būti privalomas. Toks savanoriškas testas leistų įvertinti, ar tikrai kai kurių kandidatų lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos, ar klaidos kyla tik dėl viešo kalbėjimo įgūdžių trūkumo“, – teigė pasiūlymo autoriai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.

 

Kontaktams:

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas

Tel. (8 5) 239 6983

El. p. Laurynas.kasciunas@lrs.lt

 

   Naujausi pakeitimai - 2019-04-26 09:39
   Jolanta Anskaitienė