Seimo nario M. Puidoko pranešimas: „Kodėl naikinama piliečių teisė gintis ir ginti Valstybę?“

2019 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Nepaisant pastangų atidėti ,,Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX – 705“ pakeitimo įstatymo projektą, įstatymo pataisos Seime buvo „prastumtos“, prisidengiant Europos Parlamento 2017 m. gegužės 17 d. priimta Direktyva 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės.

Akivaizdu, kad tai – tik valstybei kenksmingas manipuliavimas teisės aktais. Kai kurios pataisos, kurioms vakar pritarta po svarstymo, niekaip nėra susijusios su Direktyvos keliamais reikalavimais arba turi mažai ką bendro su ginklų ir šaudmenų kontrolės esminiais principais ir jų realiu veiksmingumu. Viename portale suskubus žarstytis kaltinimais, neva įstatymo projektui prieštaraujantieji pateikia netikslius duomenis apie šaunamojo ginklo savininkų skaičių Lietuvoje, Lietuvos ginklų asociacija, nors ir susidūrusi su valstybės institucijų, disponuojančių duomenimis pasipriešinimu ir negavusi oficialių duomenų, pasitelkė eilės metų regioninėje žiniasklaidoje, internetinėse svetainėse skelbiamus išsamius duomenis. Jei Lietuvos gyventojų vis dar yra apie 2,8 mln., o Lietuvos visuomenėje įvairių šaunamųjų ginklų savininkai sudaro nuo 10 proc. iki 11,5 proc., o tai sudaro daugiau nei 280 000 asmenų, disponuojančių ginklais ir /ar šaudmenimis. Įvairių viešųjų ir žiniasklaidos šaltinių skelbiamais duomenimis, vienam šaunamojo ginklo savininkui vidutiniškai tenka iki 5 šaunamųjų ginklų. Remiantis šiais duomenimis, preliminariai būtų galima teigti, jog šaunamųjų ginklų savininkai Lietuvoje šiandien turi apie 1,4–1,5 milijono vienetų įvairių šaunamųjų ginklų, neskaitant kitų, įvairių jų priedėlių, kurių skaičius dar didesnis.

Galimai korupcinis ,,Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX – 705“ pakeitimo įstatymo projekto aspektas – kiekvieno ginklo atskirų dalių privalomas ženklinimas – numeracija.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos nariai pagrįstai nuogąstauja, kad ,,Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX – 705“ pakeitimo įstatymo projekte yra daug abejonių keliančių Įstatymo nuostatų ir netgi galimai korupcinių šio įstatymo aspektų, vienas kurių – kiekvieno ginklo atskirų dalių privaloma numeracija (ženklinimas).

Įvairių specialistų preliminariais skirtingų skaičiavimų duomenimis – kiekvieno šaunamojo ginklo vieneto dalių kompleksinis sunumeravimas, tai yra sužymėjimas numerio ženklais, jo savininkui, priklausomai nuo ginklo rūšies, markės ir modelio, gali papildomai kainuoti nuo 200 eurų iki 500 eurų.

Nesunku numatyti, kad jei Seimas nuspręstų įgyvendinti kiekvieno ginklo atskirų dalių privalomą papildomą numeraciją, pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu tam tikros įmonės, teikiančios šias paslaugas, užtikrintai susižertų į kišenę nuo 300 mln. iki 700 mln. eurų pajamų. Papildomos ženklios finansinės išlaidos neigiamai įtakotų ginklų savininkų apsisprendimą disponuoti ginklu. Pagrįstai kyla klausimas, ar tokioje įstatymo projekto nuostatoje gali būti įžvelgtina korupcinės bei kitos negatyvios lobistinės veiklos užuomazga. Tą būtina tirti.

Direktyvos 2017/853 nuostatų  vykdymas – absoliutus valstybės ir tautos nuginklavimas.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos atstovų teigimu, kelios Europos Sąjungos valstybės – Lenkija, Liuksemburgas ir Čekija jau kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą dėl Direktyvos 2017/853 nuostatų pakeitimo ar suspendavimo, prilygindami šių nuostatų vykdymą absoliučiam valstybės ir tautos nuginklavimui. Sekdama JAV pavyzdžiu, Čekija įtvirtino kiekvieno suaugusio piliečio teisę disponuoti ginklu, priimdama pataisas Konstitucijoje. Lietuva turi sekti šių valstybių pavyzdžiu, nes Lenkija tikrai nuosekliai rūpinasi savo valstybės saugumu ir interesų apsauga.

Lietuvos kariuomenę 2018 m. sausio 1 d. sudarė 19 224 kariai, policijos statutinių pareigūnų buvo  8 200, Šaulių sąjungą sudarė 11 000 narių. Pagal oficialius duomenis, Lietuvoje yra 94 251 privatus asmuo, disponuojantis medžiokliniu, sportiniu, savigynos tikslais disponuojamu ar vardiniu ginklu. Kyla klausimas,  ar krizės atveju beveik 100 000 Lietuvos piliečių tikrai neverti stoti ginti savo šalies? Juk ginklu gali disponuoti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Negi jais mūsų valstybė nepasitiki?

Ciniškas politikų požiūris nesutampa su vertybinėmis nuostatomis, skelbtomis rinkėjams ir valstybės saugumo interesais.

Politikų nenoras įsiklausyti į argumentuotas visuomeninių organizacijų pastabas, kelia nuostabą ir abejones. Kaip įgyjamas rinkėjų pasitikėjimas? V. Bakas argumentuoja, kad pataisoms prieštarauja nesirūpinantys Lietuvos saugumu. Ar Lenkijoje juo nesirūpinama? Argumentuojama, kad neva didės brakonieriavimo atvejų ir nusikalstamos veiklos, panaudojant ginklą, atvejų skaičius. Gąsdinama, kad augs nelaimingų atvejų skaičius, kuomet ginklą panaudoja mažamečiai vaikai ar paaugliai. Juk ne visi žino, kad Lietuvoje ginklai laikome užrakinti seife ir registruotų ginklų savininkai Lietuvoje beveik niekada nedaro nusikaltimų.

Šis akių dūmimas, netelpantis į jokius politinio padorumo rėmus ir ciniškas nesiskaitymas su daugiau nei 94 000 rinkėjų nuomone silpnina Lietuvos saugumą. Esant tokiai situacijai – vienintelė išeitis – tai kreiptis į STT dėl ,,Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX – 705“ pakeitimo įstatymo projekte galimai esančių korupcijos apraiškų vertinimo.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Mindaugas Puidokas

Tel. 239 6625

El. p. [email protected]