Seimo LSDD frakcijos narių A. Butkevičiaus ir R. Sinkevičiaus pranešimas: „Kodėl norima grįžti prie korupcinių schemų techninės apžiūros stotyse?“

2019 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Netikėti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą kelia nerimą politikams, techninės apžiūros ekspertams ir teisės specialistams. Ar pakeitus esamą ir sėkmingai pagal Vokietijos pavyzdį veikiančią automobilių techninių apžiūrų sistemą pagerės eismo saugumas? Dėl to viešai abejoja Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, jos nariai – buvę susisiekimo ministrai Algirdas Butkevičius ir Rimantas Sinkevičius, taip pat buvęs susisiekimo ministras, dabartinis Techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidentas Rimantas Didžiokas. Specialistai ir ekspertai parengtame įstatymo projekte, kuriame siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą, įžvelgia grėsmes.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

„Šiuo metu Lietuvoje veikia efektyvi techninės apžiūros sistema, kuri atitinka ES reikalavimus, leidžia užtikrinti aukštą techninės apžiūros kokybę bei techninės apžiūros įmonių ir kontrolierių nešališkumą bei nebrangią ir prieinamą techninę apžiūrą vartotojams. Todėl mums visiškai nėra aišku, kodėl dabartinis techninės apžiūros modelis vertinamas kaip netinkamas, kokie trūkumai, kodėl šiuo klausimu užsiėmė ne Susisiekimo, bet Vidaus reikalų ministerija. Netikiu, kad pasirinktas naujas teisinis reguliavimas, kuriuo supaprastinami reikalavimai techninių apžiūrų veiklai, neužtikrinant kokybės ir nešališkumo, kaip to reikalaujama europinė direktyva, atneš naudos visuomenės saugumui. Pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga kovoje su korupcija šioje srityje, tai visi pripažįsta. Estija nuėjo liberalizavimo keliu, bet tai nepasiteisino, paslaugos tapo labai brangios“, – kalbėjo Seimo narys A. Butkevičius.

Parlamentaro R. Sinkevičiaus teigimu, automobilių parko techninis stovis yra valstybės funkcija.

„Techninė automobilių parko būklė tiesiogiai susijusi su saugumu keliuose, su žmonių gyvybėmis. Valstybė turi teisę pasirinkti, kaip ji tai įgyvendins, kaip užtikrins tą saugumą. Lietuva pasirinko, sudarė sutartį, o dėl to turime puikiai visoje Lietuvos teritorijoje išplėtotą techninės apžiūros centrų tinklą, kaina vairuotojams nustatoma valstybės institucijų ir šiandien yra mažiausia“, – dabartinės sistemos privalumus vardijo buvęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Naujajame projekte siūloma, kad techninę apžiūrą galės vykdyti visi juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai, kuriems tokia teisė bus suteikta. Vienintelė sąlyga – turėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą įrangą ir prietaisus. Taigi techninės apžiūros įmonėmis galėtų būti transporto priemonių servisai, įgalioti automobilių platintojai, transporto priemonių parkus valdančių įmonių padaliniai, įskaitant krovinių ar keleivių pervežimą vykdančių bendrovių padaliniai ir t.t. Tai reiškia, kad techninę apžiūrą vykdantys juridiniai asmenis patys apžiūrėtų savo valdomas ir naudojamas, pačių parduodamas ar remontuojamas transporto priemones. Tad parlamentarai ir ekspertai stebisi, kaip būtų vykdoma kontrolė?

Anot ekspertų, transporto priemonių servisai gali būti suinteresuoti konstatuoti defektų pašalinimą net ir tais atvejais, kai defektas nėra pilnai ar tinkamai pašalintas, taip siekdami patvirtinti, jog klientui teikiamos remonto paslaugos yra kokybiškos, arba gali būti suinteresuoti nustatyti neegzistuojančius techninius defektus arba nustatyti šalintinų defektų ženkliai daugiau nei iš tiesų reikia.

Priėmus Projekte įtvirtintą techninių apžiūrų vykdymo modelį, sąlygos korupcijai tik palengvėtų ir korupcijos apraiškų daugėtų. Pasak A. Butkevičiaus, jei nebus tinkamo kontrolės mechanizmo, techninę apžiūrą vykdantys subjektai galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus ženkliai lengviau, – įsitikinęs A. Butkevičius. – Korupcijos apraiškos gali mažėti tik esant efektyviai kontrolės sistemai, tinkamai ir nuolatinei ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Būtent tokia sistema yra sukurta šiuo metu ir ji duoda akivaizdžių rezultatų.

20 metų veikiančio įstatymo dabartinį koregavimą Techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidentas R. Didžiokas vadina darkymu, o ne tobulinimu. Lietuvos autoverslininkų asociacijos gen. direktorius Vitoldas Milius sako, kad suprastėjus techninės apžiūros kokybei Lietuvos keliuose daugės techniškai netvarkingų transporto priemonių, o tai atitinkamai didins eismo įvykių atsiradimo tikimybę. Politikai ir ekspertai pažymi, kad jei būtų nustatyta esamos sistemos trūkumų, galima ją tobulinti, surasti tinkamus problemų sprendimo būdus bei priemones, tačiau nepritaria visos gerai veikiančios sistemos griovimui.

Daugiau informacijos:

Seimo LSDD frakcijos atstovė

Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Mob. 8 650 48830