Baltijos Asamblėjos Rytų partnerystės konferencija: būtina siekti, kad Rytų partnerystės politika išliktų strateginiu ES prioritetu

2019 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Rytų partnerystės 10-mečio proga Seime vyksta Baltijos Asamblėjos Rytų partnerystės konferencija „Ar galime pasiekti rezultatų? Ateinančio dešimtmečio kryptis“. Į renginį susirinko  parlamentarai, ministrai ir ekspertai iš trijų Baltijos valstybių, taip pat Sakartvelo, Ukrainos, Vokietijos, Moldovos, Armėnijos, Prancūzijos ir kt.

Konferencijos dalyvius pasveikino 2019 m. Baltijos Asamblėjos Prezidentas prof. Janis Vukanas (Jānis Vucāns), Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece), Gruzijos Parlamento Pirmininkas Iraklis Kobakidzė (Irakli Kobakhidze) ir Estijos Rygikogo Pirmininko pavaduotojas Simas Kalasas (Siim Kallas).

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis akcentavo, kad Rytų Partnerystės programa yra pavyzdys, kaip Europos Sąjungos valstybės kuria ypatingus santykius su kaimynais, kartu dirba ir siekia bendros ateities: „Šiemet minime Rytų partnerystės 10-ąją sukaktį. Per šį laikotarpį esame pasiekę labai daug. Atskirai norėčiau paminėti tris asociacijos susitarimus – ES su Moldova, Sakartvelu ir Ukraina, partnerystės susitarimą su Armėnija, tris bevizius režimus su asocijuotais partneriais bei palengvintus vizų režimus su Armėnija ir Azerbaidžanu. Tikiu, kad „Asocijuotasis trejetas“ – Moldova, Sakartvelas ir Ukraina – turi gauti galimybę judėti toliau ir greičiau. Neabejotinai turime siekti užtikrinti adekvačią finansinę paramą artėjančioje finansinėje perspektyvoje ir užtikrinti dar aktyvesnį ir gilesnį ES šalių įsitraukimą į reformų šiose šalyse įgyvendinimą“.

Seimo Pirmininkas pasveikino asocijuotų rytų partnerių įsteigtą Tarpparlamentinę Asamblėją ir pabrėžė tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą. Jis taip pat pažymėjo, kad laukiama sprendimo dėl kito Rytų partnerystės viršūnių susitikimo: „Aš apie tai kalbu kiekvieno tarptautinio forumo metu. Tikimės, kad jis bus surengtas Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai metu ir kad galutinis sprendimas bus priimtas netrukus.“

Latvijos Saeimos Pirmininkė I. Murniecė sakė, kad Baltijos Asamblėjos valstybės, įgyvendindamos Rytų partnerystės tikslus, turi būti proaktyvios ir siekti, jog Rytų partnerystė ES darbotvarkėje liktų kaip strateginis tikslas.

Vėliau kalbėjęs Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius  pabrėžė ES valstybių narių paramos Rytų partnerystės šalims reikšmę ir būtinybę išsaugoti  motyvaciją siekti narystės vykdant sudėtingas, integracijai būtinas reformas. Todėl, pasak politiko, labai svarbu Rytų partnerystės šalims suteikti aiškią perspektyvą ir konkrečius tikslus. Naujoji Europos partnerystės iniciatyva, A. Kubiliaus teigimu, trims asocijuotosioms šalims galėtų padėti siekti Europos integracijos, trijų asocijuotųjų šalių draugai, kurie pirmininkaus ES Tarybai (Vokietija 2020 m., Prancūzija 2022 m., Švedija 2023 m., Lenkija 2025 m., Lietuva 2027 m., Latvija 2028 m.), galėtų sukurti Trijų asocijuotųjų šalių draugų koaliciją ir pradėti kartu rengti tikslesnę darbotvarkę.          

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Toliau konferencijos darbotvarkėje – pranešimai ir diskusijos tema „Rytų partnerystė. Galimybė 2025–2028 m. suteikti ES narystės perspektyvą asocijuotosioms šalims Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu.“

Renginio programa.

Konferencija tiesiogiai transliuojama internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija. 2019 m. Baltijos Asamblėjai ir Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.

Pirmasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas įvyko prieš dešimt metų Prahoje. Tuomet susitiko Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos valstybių ar vyriausybių vadovai, ES ir ES valstybių ar vyriausybių vadovai siekdami sustiprinti tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo ryšius ir užmegzti strateginę ir plataus užmojo partnerystę, kuri būtų plėtojamas papildant dvišalį bendradarbiavimą. Šios pastangos, siekiant sukurti labiau stabilesnį ir demokratiškesnį regioną, grindžiamos bendromis vertybėmis, abipusiais interesais ir įsipareigojimais, priartinant Rytų Europos šalis partneres prie Europos Sąjungos ir stiprinant pačių šalių partnerių ryšius.

Parengė  

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja Jolanta Anskaitienė

Tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected]