Seimo nario K. Starkevičiaus pranešimas: „ES ir Pietų Amerikos sutartis – Žemės ūkio ministerija neatliko namų darbų“

2019 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Kaip pranešta, Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“, vienijantis Argentiną, Braziliją, Urugvajų ir Paragvajų, praėjusią savaitę sudarė prekybos sandorį, užbaigdamas 20 metų trukusias derybas dėl vieno didžiausių pasaulyje regioninių komercinių susitarimų. 99 procentai žemės ūkio ir pramonės produkcijos tarifų bus eliminuoti, mažės techninės kliūtys, o ES tikisi 4 milijardų eurų naudos. Tai, anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Kazio Starkevičiaus, gerai, tačiau svarbu, kaip ta nauda pasiskirstys ir atsilieps Lietuvos agrariniam sektoriui.

„Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos prekybos susitarimas turės esminių padarinių visų bendrijos šalių, taip pat ir Lietuvos, žemės ūkio sektoriui. ES šalių ūkininkų organizacijos ir žemės ūkio politiką kuruojantys pareigūnai vienas po kito reiškia susirūpinimą, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) snūduriuoja vasaros miegu“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Europos Komisijai (EK) džiaugiantis, kad sudarytas didžiausias prekybos sandoris ES istorijoje, kaip pabrėžia K. Starkevičius, Europoje jau skamba ir nemažai kritikos.

„Jau pranešta, kad optimistinis Briuselio pranešimas sulaukė piktos reakcijos – be kita ko, iš 23 mln. ūkininkų visoje Europoje atstovaujančios organizacijos „Copa-Cogeca“. Kritiškai pasisakė Airijos žemės ūkio ministras, diskusijos ir kritika skamba tokiose stipriose žemės ūkio šalyse, kaip Prancūzija ir Vokietija. Antai, Vokietijos ūkininkų sąjungos vadovas Joachimas Rukvydas (Joachim Rukwied) susitarimą šeštadienį pavadino „visiškai nesubalansuotu“ ir pareiškė, kad jis grasina sužlugdyti daugelį šeimų ūkių. Vieni susitarimą giria, žemės ūkio sektoriaus atstovai – daugiausiai peikia. Tik štai Lietuva tyli“, – pažymėjo K. Starkevičius.

Kartu parlamentaras primena, kad susitarimą turės ratifikuoti visos ES valstybės narės, tačiau Žemės ūkio ministerija vis dar neturi savo pozicijos.

 „Labai norisi tikėtis, kad tai nebus toks pat procesas, kaip kai kuriais kitais atvejais, kuomet net neskaitę, paskubomis pritardavome dokumentams, kurių dar nėra ratifikavusi nė viena šalis. Žemės ūkis Lietuvai išlieka strategiškai svarbus ir būtina situaciją svarstyti jau dabar, kad paskui nereiktų verkti dėl „Briuselio diktato“. Stebina tai, kad pamėginus sužinoti Žemės ūkio ministerijos poziciją, buvo pasiūlyta kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Iš to darytina išvada, kad rengiant susitarimą mūsų ŽŪM apskritai juo nesidomėjo ir tiesiog neturi ką pasakyti. Tai – apgailėtina padėtis“, – pabrėžė K. Starkevičius.

Pagal sutartį, Pietų Amerikos prekybos blokas penkeriems metams gaus 99 tūkst. tonų jautienos kvotą sumažintu 7,5 proc. tarifu, taip pat neapmokestinamą 180 tūkst. tonų cukraus ir 180 tūkst. tonų paukštienos kvotą.

„Mūsų gyvulininkai ir paukštininkai jau atvirai reiškia nuogąstavimus. Teoriškai galėtų laimėti pienininkai, nes atsivertų rinkos, bet mes sėkmingai leidome šiam sektoriui gerokai susitraukti, daugybė žmonių iš verslo jau pasitraukė, tad pasinaudoti nelabai bus kam. Žinoma, kai kurie kiti sektoriai galbūt ir gaus naudos iš sutarties, tačiau liūdniausia tai, kad Lietuvos ŽŪM, panašu, išvis nelabai rūpėjo pats derybų procesas, o ir apie rezultatus dar nesugalvota ką pasakyti. Matyt, įtakos turi ir numatomi pasikeitimai Vyriausybėje, neaiškumas, ar poste liks šis ministras, kuriam svarbiausias rūpestis – kuo greitesnis ministerijos kėlimas į Kauną. Šiaip ar taip, Kaimo reikalų komitete teks inicijuoti rimtus klausymus šia tema“, – teigė K. Starkevičius.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Kazys Starkevičius

Tel. (8 5) 239 6401

El. p. [email protected]