Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo narės G. Skaistės pranešimas: „Bendruomenės apie savivaldybes: „Jaučiamės lyg kare“

2019 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja G. Barysaitė)

 

Vakar Seime vykusioje diskusijoje „Kaip priimant sprendimus išgirsti bendruomenių balsą“, kurią inicijavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė, negailėta kritikos savivaldybėms: tiek derinant Kauno Žemųjų Šančių Nemuno pakrantės kelio, tiek Vilniaus Sapiegų parko atkūrimo, tiek ir Kaštonų alėjos iškirtimo Šiauliuose projektus bendruomenių atstovai pasigedo miestų vadovų noro kalbėtis ir įsiklausyti į gyventojų lūkesčius. Negana to, per 100 dalyvių sulaukusioje diskusijoje buvo priimta rezoliucija raginanti skirtingus valdžios lygmenis pradėti įsiklausyti į bendruomenių reikalavimus.

„Akivaizdu, kad dabartinė schema, kaip savivaldybės derina svarbius infrastruktūros pokyčius su vietos gyventojais – neveikia. Apie planuojamus projektus sužinoma jau įpusėjus darbams, kai ką nors pakeisti būna vėlu. Savivaldybės dažnai atsisako pateikti argumentuotą nuomonę, bendruomenes įvardina kaip trukdį, tuo visa komunikacija ir baigiasi. Tokiu būdu žmonės vis labiau nusivilia politika“, – kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.

Bendruomenininkų nuomone, Lietuvos savivaldybėse nėra susiformavusių tradicijų, o dažnai – ir nuoširdaus noro kalbėtis ar tinkamai informuoti gyventojus. Nors deklaruojama, kad savivaldybės siekia atsižvelgti į bendruomenių poreikius, realiai situacija yra kitokia: bendruomenės dažnai jaučiasi neišgirstos ir neįtrauktos į planavimo procesus ir projektų rengimą.

„Visais būdais, visais kanalais mes vis bandom prakalbinti, vis bandom užmegzti tą santykį [su meru], žodžiu, ir juokais, ir rimtai, į tai įdėdami daug kūrybos. Kartą susiformavo netgi tokia spontaniška procesija, kuri žygiavo į savivaldybę ir sausakimšai užpildė visą salę. Ten pristatėme savo pasiūlymus, pastabas projektui ir įteikėme 5600 surinktų parašų pasakydami, kad Šančiams tos gatvės nereikia, – kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė. – Deja, išrinktieji su mumis nebendrauja, o bendruomenių nuomonė keliauja į šiukšlių dėžę.“

„Iš tiesų, jausmas yra kaip kare, kur kiekvieną dieną turi eiti, stebėti... Tai yra varginantis jausmas, todėl tikrai turi vykti pokytis. Gal ir smagu, kad sukilo bendruomenės, bet dabar jau turi būti lūžio taškas ir sprendimai“, – teigė asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė, drauge su Šiaulių bendruomene išsaugojusi Kaštonų alėją nuo iškirtimo.

Kalbant apie Antakalnio viduryje esančio Sapiegų parko rekonstrukciją, taip pat negailėta kritikos savivaldybės atstovų atžvilgiu. „Pristatytas variantas – iškertant beveik visus medžius – bendruomenės netenkino. Į dialogą iš tikrųjų buvo einama labai sunkiai. Po svarstymo nematėme, kad būtų kažkokie poslinkiai į priekį. Pataisyto projekto iki šiol nesulaukėme“, – situaciją apibendrino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus.

„Bendruomenėms turi būti sudaromos realios, ne butaforinės galimybės dalyvauti savo miesto ar rajono vystymo procesuose. Mums dar vis atrodo, kad tik „profesionalai“ geriausiai žino, kur koks parkas turi atsirasti, kur kokį kelią nutiesti, ir kaip kas turi atrodyti. Retai susimąstome apie žinojimą ir patirtį, kurias turi bendruomenės, ilgus metus gyvenančios tose teritorijose, neįvertiname, kad jos dažnu atveju jaučia ir žino geriau nei valstybės ar savivaldybės rūmuose sėdintys tarnautojai. Remiantis Orhuso konvencija,  kurti aplinką, t. y. savo  miestą, yra visuomenės teisė ir pareiga“, – pažymėjo Kauno miesto tarybos narė Jurgita Šiugždinienė.

Diskusijos metu per 100 susirinkusių visuomenininkų priėmė rezoliuciją, skirtą skirtingiems valdžios lygmenims atstovaujančioms institucijoms: Vyriausybei, Seimui ir savivaldybėms. Joje prašoma skubiai parengti tarptautinės Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų šioje konvencijoje numatytas bendruomenių teises dalyvauti juos liečiančių sprendimų priėmime. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti vietos gyventojų apklausų organizavimą, supaprastinti informacijos pateikimą apie planuojamus infrastruktūros projektus, įtraukti bendruomenes į visus sprendimo priėmimo etapus.

 „Savivaldybėse bendruomenės išklausomos labai formaliai, dažnai už akių išvadinant tiesiog rėksniais. Nes juk trukdo tiems procesams, kurie yra numatyti, sudėlioti, kuriuos daro teisėtai išrinkta valdžia. Apmaudu, kad mūsų demokratinėje visuomenėje bendruomenės pozicijos reiškimas tampa triukšmu“, – teigė ne vienerius metus savivaldos klausimus analizuojantis Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Nefas.

„Kiek mes bedaužytume galvą į vietos valdžios duris, jos neatsidaro. Bet tad ar mes kalti, kad jos neatsidaro? Bendravimas su vietos savivaldybėmis yra didžiulė problema bendruomenių organizacijoms, – pripažino Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas Ramūnas Navickas. – Klausau, kaip Vilniuje sekasi – nėra bendravimo. Apie Kauną – iš viso tyliu: toks oligarchinis modelis, kad tiktai Kinų sienos trūksta, kad būtų tarp Kauno valdžios ir Kauno bendruomenių centrų asociacijos.“

Bendruomenių priima rezoliucija.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja G. Barysaitė)

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė Gintarė Skaistė

Tel. (8 5) 239 6635

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2019-07-04 13:27
   Monika Kutkaitytė