Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Seimo nario Emanuelio Zingerio pareiškimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ PAREIŠKIMAS

 2020 m. sausio 28 d.

Vilnius

Sausio 27 dieną minime Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną. Reiškiame pagarbą Holokausto aukoms ir liudijame istoriją tokią, kokia ji buvo.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai,

Atsižvelgdami į:

• Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2016 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl atnaujintų įsipareigojimų kovojant su antisemitizmu Europoje;
• Europos Parlamento 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl kovos su antisemitizmu;
• Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos 2018 m. gruodžio 6 d. deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu ir bendro saugumo požiūrio siekiant geriau apsaugoti žydų bendruomenes ir institucijas Europoje plėtojimo;

atkreipdami dėmesį, jog Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje paskelbtos apklausos, atliktos 2018 metais dvylikoje ES valstybių narių, kuriose gyvena daugiau kaip 96 proc. ES žydų, rezultatai atskleidė didėjantį antisemitizmo lygį – apie 90 proc. respondentų mano, kad jų šalyje antisemitizmas auga;

tvirtai tikėdami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta vertybe, kad lietuvių tauta puoselėja Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

pabrėžiame, kad žydai turi teisę gyventi laisvai, nepatirdami neapykantos ir nesibaimindami dėl savo saugumo;

primindami, kad 2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais,

sveikiname Lietuvos Respublikos Vyriausybę 2018 m. sausio 24 d. pasitarime pritarus vieningai antisemitizmo apibrėžčiai, kurią Bukarešte 2016 m. gegužės 26 d. vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Ji tapo naudinga orientacinė priemonė, skirta padėti teisminėms ir teisėsaugos institucijoms veiksmingiau ir efektyviau nustatyti antisemitinius  išpuolius ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir siūlo ją įtvirtinti atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

manome, kad visos ES valstybės narės turi visiškai ir teisingai į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, skirtus apsaugoti aukų atminimą ir kovoti su rasizmu ir antisemitizmu;

pažymime, jog veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie holokaustą ir jo išskirtinumą didinimo veikla. Siekiant užkirsti kelią bet kokioms antisemitizmo apraiškoms, ES valstybėms narėms labai svarbu bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su žydų bendruomenėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

pareiškiame, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai, atstovaudami šaliai, pažymi, jog Lietuva nepritaria holokausto istorinės atminties interpretavimo bandymams ir atsiriboja nuo iniciatyvų, kurios neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų holokausto ir antisemitizmo apibrėžčių;

atsižvelgdami į  Europos Sąjungos ir Europos šalių parlamentų priimtus specialiuosius dokumentus dėl kovos su įvairiomis antisemitizmo formomis, smerkiame visas antisemitizmo apraiškas bei raginame Lietuvos institucijas vykdyti aktyvią šio negatyvaus reiškinio prevenciją, ugdant toleranciją, skiriant deramą dėmesį švietimui;

siūlome Lietuvos Respublikos Seimui artimiausios sesijos metu priimti rezoliuciją dėl kovos su antisemitizmu ir Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo, atspindinčią šiame pareiškime išdėstytas nuostatas.

Lietuvos Respublikos Seimo narių pareiškimas anglų kalba