Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo pranešimas: „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžeto reikia ieškoti bendro supratimo su Danija, Austrija, Nyderlandais ir Švedija“
2020 m. kovo 3 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr. (aut. Džoja G. Barysaitė)
Šiandien Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas Seime susitiko su Danijos Karalystės nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Hansu Brasku (Hans Brask).
Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta Europos Sąjungos (ES) daugiametei 2021–2027 metų finansinei programai, Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES („Brexit“) ir šiuo metu paaštrėjusiai situacijai dėl migrantų Graikijos ir Turkijos bei Bulgarijos ir Turkijos pasieniuose.
„Lietuva puikiai supranta Danijos motyvus, susijusius su jos pozicija dėl atsakingo ES biudžeto 2021–2027 metais. Tačiau esu tikras, kad tiek Danijai, tiek Lietuvai yra itin svarbi bendra ES sanglauda ir ES Strateginės darbotvarkės prioritetų, kaip, pavyzdžiui, tyrimų ir inovacijų, stiprinimas. Visiems šiems tikslams įgyvendinti reikia daugiau lėšų ES mastu“, – įsitikinęs G. Kirkilas.
Anot jo, „Lietuvai tai padėtų kovoti ir su ilgalaike socialine nelygybe. Be to, būsimoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje mūsų šaliai ypač svarbu, kad būtų užtikrinti jos ūkininkų interesai ir lygios jų galimybės konkuruoti Bendrijos rinkoje“.
Danija kartu su Austrija, Nyderlandais ir Švedija priklauso vadinamajam taupiajam ES valstybių narių ketvertui, pasisakančiam už ES biudžeto mažinimą. Dėl tokios pozicijos nerimauja Lietuva ir kitos skurdesnės ES valstybės narės.
G. Kirkilas pabrėžė, kad, nepaisant „Brexit“, ES ir jos valstybės narės sieks, kad Didžioji Britanija būtų strateginė ES partnerė, o artimas bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikoje išliktų ypač svarbus, užtikrinant bendrą Europos saugumą bei kovojant su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis.
„Dėl migracijos Lietuva ir Danija sutaria, kad Bulgarija ir Graikija, kurios išgyvena didelius sunkumus dėl padidėjusio pabėgėlių srauto, jaustų visos ES solidarumą ir paramą“, – teigė G. Kirkilas.
Jo tvirtinimu, tai yra ypač jautrus kompleksinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas kartu su tolimesne pagalba Turkijai, tvarkantis su pabėgėlių srautais, Sirijos humanitarine krize, taip pat reikalaujant iš Rusijos atsakomybės už bendros krizės aštrinimą Sirijoje.
Daugiau informacijos:
Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo patarėja
Morta Vidūnaitė, mob. 8 612 01 121
Monika Kutkaitytė