Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio pranešimas: „Svarbiausia šiandien – žmonių saugumas“

2020 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD  pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas įtemptą situaciją šalyje dėl koronaviruso pažymėjo, kad matomas gana didelis įvairių kalbėtojų aktyvumas, tačiau vis dar vengiama atsakyti į kai kuriuos klausimus ir jie kelia nerimą.

„Pirmas dalykas – dėl žmonių testavimo. Kitų valstybių patirtis rodo, kad intensyvus testavimas leidžia identifikuoti besimptomius arba menkai simptominius atvejus, juos karantinuoti, izoliuoti ir mažinti viruso sklaidą. Lietuva pasirinko kitą kelią – mes esame mažiausiai testuojanti iš Baltijos valstybių, vakar absoliučiais skaičiais atsilikome dvigubai nuo Estijos ir Latvijos, jei pridėtume gyventojų skaičių – atsiliekame daugiau nei 3 kartus. Ar tai taktinis sprendimas, kažin kaip paaiškinamas, ar nepasiruošimas, nes nespėjome, negalėjome užsisakyti reagentų? Atsakymai, tiek ir žiniasklaidai, tiek ir visuomenei, kad „jūs ne ekspertai, ne specialistai, todėl mes jums neatsakinėsime“, daug ramybės neatneša. Antrasis klausimas – medikų saugumas. Tą klausimą su medikų organizacijomis praėjusią savaitę persiuntėme ir premjerui ir ministrui Aurelijui Verygai, nes yra daug nerimo, kiek saugūs iš tiesų yra medikai. Mes padarėme savivaldybių apklausą ir paprašėme, kad jie pateiktų duomenis iš savo ligoninių, tad 9 iš 10 jų sako, kad turimos minimalios apsaugos priemonės. Paskutiniai trys atvejai – Panevėžio, Ukmergės ligoninės ir Šeškinės poliklinika – rodo, kad medikai lengvai užkrečiami, nors dar tik 5 karantino diena, – teigė G. Landsbergis. – Trečias dalykas – tikrovės sklaida. Žiniasklaida skundėsi, kad nėra galimybės sužinoti tikslią informaciją, ji nepasakoma arba atsisakoma ją teikti, dabar ir ligoninėms uždrausta ją teikti. Tai gali sukelti ilgainiui dideles pasitikėjimo problemas – visuomenė turi žinoti, kas vyksta ir kas daroma, kad būtume apsaugoti bei kur šiandien esame.“

Plačiau komentuodamas padėtį Lietuvoje, TS-LKD lyderis pažymėjo, kad šiuo metu gauti apsaugos priemonių medikams darosi sudėtinga ir tai įrodo, jog iki šiol nebuvo deramai pasiruošta krizėms.

„Manau, kad dėmesys dabar – žmonių saugumui. Jei paaiškės, kad netestuojant Lietuva susiduria su Italijos variantu, tai bus sunki žinia visuomenei. Vadinasi, mes buvom nepasiruošę, mes žinojome, kad virusas yra Kinijoje, mokslininkai, medikai perspėjo, jog jis ateina į Lietuvą, bet mes nieko nedarėm. Kalbėjausi su merais, Tėvynės sąjungos merais, kurie bando užsisakyti respiratorių, kitų priemonių, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, akivaizdu, kad užsakymai stringa, net užsakinėdami dideliais kiekiais – Vilniaus miesto savivaldybė užsakė 100 000 respiratorių – esam eilės gale, nes Italija, Vokietija, Prancūzija užsakinėja šimtais kartų daugiau. Tad klausimas, kiek Lietuva buvo protingai pasiruošusi, kiek protingai valdė krizę?“

Kalbėdamas apie šią savaitę patvirtintą ekonomikos planą, Seimo opozicijos lyderis pažymėjo, kad jo efektyvumas priklausys nuo to, kiek užtruks karantinas.

„Planą vertinu kaip sparčiai priimtą, reakcija buvo greita – tai geras ženklas Lietuvos verslui. Kaip tai pradės veikti? Jau šiandien aišku, kad karantinuotas verslas su problemomis susiduria dabar, pajamos negaunamos dabar, žmonėms gresia darbo netekti dabar. Jei planas pradės veikti greitai, jei parama pasirodys adekvati, ir  jei verslai gebės ištverti karantino laiką, tuomet viskas tvarkoj. Bet tai dar reikia pamatyti. Kol kas matau daug panikos iš verslo sektoriaus. Ko gero, pagrindinis klausimas yra, kiek ilgai viskas truks. Jeigu mėnesį, truputį daugiau, aš manau, kad su valstybės parama yra įmanoma maždaug stabilizuoti padėtį. Jeigu krizė trunka ilgiau, tai tada, matyt, reikėtų ieškoti papildomų galimybių padėti, ir aš tikiuosi, kad Vyriausybė jau dabar ties tuo dirba. Žinoma, pasiskolinti pinigų krizės suvaldymui nėra lengva, nes skolinasi ne tik Lietuva. Prieš mėnesį ar net prieš dvi savaites pasaulis buvo kitas ir valstybės skolinosi projektams, turėjo atitikti įvairius kriterijus, biudžeto subalansavimo, skolos ir t. t. Dabar realybė yra kita. Europos Sąjungoje visoms valstybėms yra nuimti biudžeto reikalavimai. Skolinasi visi. Mes turime iššūkių, tačiau Lietuva stojasi šiek tiek į eilės galą su savo poreikiais. Tikiuosi, kad visuomenei ir verslui duoti pažadai bus išpildyti.“

Galų gale kalbėdamas apie Seimo darbą karantino metu, G. Landsbergis pažymėjo, kad institucijų darbas yra nepertraukiamas.

„Konstitucinio Teismo, berods, 1994 m. išaiškinimas – institucijos dirba nepertraukiamai, nepriklausomai nuo padėties valstybėje. Panašu, kad tokį sutarimą turime su valdančiaisiais, kad Seimas darbo nenutraukia. Klausimas, kokie dabar klausimai turi būti svarstomi. Pirmiausia, kurie susiję su koronavirusu, padėtimi ir visais kitais dalykais. Bet šalia to reikia įtraukti klausimus, kurie susiję su Konstitucija. Konstitucija mus įpareigoja tvirtinti teisėjus, bent jau balsuoti dėl jų. Man atrodo, Seimas turėtų šiame etape šitų dviejų klausimų nepaleisti iš fokuso. Vėliau galbūt svarstyti kitus darbotvarkės klausimus, bet Seimas turės rasti būdus, kaip susirinkti ir normaliai balsuoti.“

Visą interviu su TS-LKD frakcijos seniūnu, TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galite peržiūrėti čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/kaip-mus-veikia-karantinas  

Daugiau informacijos:

TS-LKD frakcijos viešieji ryšiai

Tel. (8 5) 239 6506

El. p. [email protected]