Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pranešimas: parlamentarė siūlo į Lietuvos teisinę sistemą įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą kaip vaiko interesų užtikrinimo priemonę

2020 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė parengė Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į Lietuvos teisinės sistemą įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą. Jis leis geriau užtikrinti be tėvų globos likusių vaikų interesus.

„Lietuvos teisėje nėra aiškiai išreikšto vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principo, tačiau jis netiesiogiai kyla iš Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi“, – sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principas išvedamas iš kitų dviejų Vaiko teisių konvencijoje esančių principų – vaiko interesų pirmumo ir vaiko teisės į tapatumą (ar identitetą). Jis apima du aspektus: pirmiausia pabrėžia tikslą, kad vaiko globos vieta būtų pastovi, antra, jis nustato siekį, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų arčiau jo gyvenamosios vietos – tam, kad nenutrūktų ir išliktų vaiko šeiminiai ir socialiniai ryšiai, kurie yra svarbi jo tapatybės dalis.

Parlamentarės manymu, šio principo įdiegimas į Lietuvos teisinę sistemą būtų savalaikė Lietuvoje egzistuojančio pakaitinio globos modelio korekcija: „Siekiant pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje modelio, Lietuvoje buvo pradėta institucinės globos reforma. Ją įgyvendinant siekiama sumažinti vaikų globos namuose gyvenančių vaikų skaičių ir padidinti vaikų, grįžtančių į savo arba patenkančių globai į pakaitinę šeimą, skaičių. Tačiau tokia sistema šalia neabejotinų pliusų kartais turi ir nepageidaujamą efektą: į laikinąją globą (rūpybą) patekusius vaikus ne visada pavyksta grąžinti į šeimą, o laikinąją globą (rūpybą) vykdantys fiziniai asmenys ne visuomet įsipareigoja užtikrinti vaiko priežiūros tęstinumą. Taigi, atsiradus šiai globos (rūpybos formai), potencialiai didėja vaiko globos (rūpybos) vietos kaita. Kitaip tariant, atsiranda be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo rizika.“

Kaip rodo kitų šalių patirtis, kuo ilgiau vaikas būna pakeičiamojoje globoje, tuo labiau didėja rizika patirti globos vietos kaitą: JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento Vaikų skyriaus duomenimis, 2010–2014 m. 14,4 proc. vaikų, kurie buvo globojami iki 12 mėnesių, daugiau kaip du kartus keitė savo globos vietą, o štai vaikų, kurių globa užsitęsė nuo 12 iki 24 mėn., daugiau kaip du kartus keitusių savo globos vietą buvo jau 33,9 proc., o tų, kurių globa užsitęsė daugiau nei 24 mėn., daugiau kaip du kartus keitusių savo globos vietą buvo jau 64,3 proc.

Pakaitinės globos modelio patirtis Vakaruose sako, kad vaikai, likę be tėvų globos, dažnai kenčia nuo antrinio, tretinio ir t. t. atskyrimo traumos, kai nuo vieno globėjo keliauja pas kitą, taip pat esti didelė rizika, kad nutrūks ir neatsistatys jų ryšiai su biologinės šeimos nariais ir/ar įprasta socialine aplinka.

„Nors Lietuvoje vaikų, pakeitusių globos vietą, skaičiaus santykis su visais globoje esančiais vaikais ko kas dar yra gana nedidelis, tačiau galima prognozuoti, kad augant laikinojoje globoje (rūpyboje) esančių vaikų skaičiui, globos kaitą patiriančių vaikų skaičius augs“, – sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Parlamentarė pateikia kitą pavyzdį: „Didžiojoje Britanijoje, kur tik 11 proc. gyveno institucijose, o 73 proc. vaikų buvo pakaitinėje globoje, vaikų, kurie 2016 m. patyrė neplanuotą vaiko globos (rūpybos) vietos kaitą, buvo 9 proc. Tik po to, kai Jungtinės Karalystė ėmėsi sisteminių veiksmų kovoti su šiuo reiškiniu, pradėjo kaupti duomenis apie vaiko globos (rūpybos) vietos pastovumą (angl. „placement stability“) ir įvedė 20 mylių taisyklę, reikalaujančią užtikrinti, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos ne daugiau kaip 20 mylių, šis skaičius per tris metus sumažėjo iki 7 proc.“

„Atsižvelgus į kitų šalių gerąją socialinio darbo bei teisinio reguliavimo praktiką ir įvertinus rizikas, susijusias su pakeičiamosios globos modelio įvedimu Lietuvoje, manau, kad yra tikslinga ir į Lietuvos teisę įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą, kaip geriausių vaiko interesų prioriteto užtikrinimo priemonę. Juolab kad tokias rekomendacijas valstybėms narėms yra išreiškusios ir Jungtinės Tautos, ir Europos Taryba.“

„Lietuvoje teisėkūroje įprasta gesinti gaisrus. Aš siūlau imtis prevencinių priemonių – sako įstatymo projektus pateikusi Seimo narė. – Tikiuosi, kad šio principo įdiegimas vaiko teisių apsaugos sistemoje leis geriau organizuoti vaiko globą (rūpybą), sumažinti be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo riziką, išvengti neplanuotos vaiko globos (rūpybos) vietos kaitos.“

Lietuvos teismų praktikoje jau taikomas analogiškas vaiko šeimos aplinkos apsaugos principas, pagal kurį sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar vaiko interesams yra būtinas šios aplinkos keitimas.

Po pateikimo Seime abiem projektams buvo pritarta bendru sutarimu, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Daugiau informacijos:

Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Mob. 8 620 90 340

El. p. [email protected]