Seimo nariai kolegoms Europos Parlamente: „Pilietiškumo ugdymas – vienas iš nacionalinio saugumo garantų“

2023 m. lapkričio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Europos Parlamento nuotrauka (aut. Philippe Buissin)

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis ir komiteto narys Kęstutis Vilkauskas bei Švietimo ir mokslo komiteto narės dr. Jurgita Šiugždinienė ir prof. Vilija Targamadzė lapkričio 27–28 d. dalyvavo Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto surengtame tarpparlamentiniame posėdyje „Europos pilietiškumo ugdymas“. Jame Europos Sąjungos (ES) šalių narių parlamentų nariai diskutavo apie įvairią pilietiškumo ugdymo šalyse narėse praktiką, jaunimo pilietiškumo ugdymo svarbą, Europos Parlamento vaidmenį ir temos aktualumą artėjančių Europos Parlamento rinkimų kontekste.

Kultūros komiteto pirmininkas prof. V. Juozapaitis pabrėžė, kad kalba ir jos puoselėjimas yra vienas iš svarbiausių pilietiškumo ugdymo pagrindų, o pilietiškumo ugdymas – vienas iš nacionalinio saugumo garantų. Kultūra yra valstybės siela, todėl šalys agresorės, tokios kaip Rusija, pirmiausia stengiasi sunaikinti užpultos ar okupuotos šalies kultūrą, paveldą, t. y. šalies identitetą. Šiuo metu tai vyksta Ukrainoje. Todėl kalbos puoselėjimas ir pilietiškumo ugdymas yra aktualus kaip niekada. Pasak Seimo nario, tik tapatybė gali jungti europiečius, tad pilietiškumą visos šalys turėtų suprasti vienodai.

Švietimo ir mokslo komiteto narė dr. J. Šiugždinienė trumpai pristatė pilietiškumo ugdymo Lietuvoje elementus, t. y. atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kurios yra grindžiamos pilietiškumo kompetencija, naują Gyvenimo įgūdžių programą, 9–10 klasėse dėstomą Pilietiškumo pagrindų programą, privalomą socialinę veiklą, kartu su Lietuvos šaulių sąjunga vykdomą Pilietiškumo ir gynybos pagrindų kursą. Seimo narė taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra sistemingas ir visą gyvenimą, nuo ankstyvos vaikystės iki brandaus amžiaus, trunkantis pilietiškumo ugdymas ir kritinio mąstymo stiprinimas.

Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. V. Targamadzė atkreipė dėmesį, kad pilietinio ugdymo veiklos yra įvairios, tik vienos veiksmingos, o kitos – nepakankamai. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra tikslinės grupės pažinimas ir tinkamų tikslui siekti priemonių įvertinimas. Naujoji jaunimo karta yra virtualios aplinkos čiabuviai ir ji jiems daro didelį poveikį. Seimo narė pabrėžė, kad įsigalint skaitmenizacijai ir dirbtiniam intelektui šis poveikis tik stiprės. Todėl šalims narėms dera susitelkti įvairių ir paveikių patriotinio ir pilietinio ugdymo priemonių paieškai.

Diskusijoje apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus dalyvavusio Kultūros komiteto nario K. Vilkausko teigimu, kitais metais vyksiantys Europos Parlamento rinkimai Europos piliečiams turi parodyti, kad jie yra saugūs. Seimo narys kolegoms iš kitų šalių parlamentų pabrėžė, kad Lietuva gyvena pasirengimo pasipriešinimui sąlygomis, todėl pilietiškumo ugdymas yra ne tik stiprinamas, bet ir plečiamas, įtraukiant visų visuomenės narių pasirengimą neginkluotam pasipriešinimui.

Europos Sąjungos šalių narių parlamentų nariai diskusijų metu kalbėjo apie tai, kad, esant sudėtingai saugumo situacijai Europoje, įvairiose ES šalyse narėse stiprėjant radikalizmui ir populizmui, būtina stiprinti medijų raštingumą, kritinį mąstymą, mokymąsi visą gyvenimą, judumą mokymosi tikslais, į pilietinio ugdymo veiklas labiau įtraukti nevyriausybines organizacijas, šeimas, bendruomenes. Daugumos šalių atstovai pabrėžė, kad, daugelyje šalių trūkstant pedagogų, būtina stiprinti jų kompetencijas pilietiškumo ugdymo srityje.

Pažymėtina, kad Lietuvoje 6ie procesai jau vyksta, nes pilietiškumo ugdymas yra vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 m.

Daugiau apie Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto tarpparlamentinį posėdį rasite čia.

Daugiau informacijos:

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Justina Paukštė

Tel. (8 5) 209 6715, el. p. [email protected]