Žmogaus teisių komitetas kritiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos parengtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą, įgyvendinantį Konstitucinio Teismo nutarimą

2023 m. lapkričio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Lapkričio 22 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą Nr. XIVP-3047 ir vienbalsiai nusprendė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2023 m. birželio 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nutarime nurodyta, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, pagal kurias dėl įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui.

Komitetas atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektas yra nesuderintas su galiojančiais Europos Sąjungos (ES) teisės aktais ir projektu nėra tinkamai įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Pažymėtina, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnis pasienio procedūrai numato 28 dienų terminą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje, ir dėl to 1 dalies nuostatų taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros gali taip pat būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos.“

 ŽTK pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, 2023 m. balandžio mėnesį Seimui priėmus Valstybės sienos  ir jos apsaugos įstatymo pataisas ir įteisinus „apgręžimo“ praktiką įstatymu, „masinis užsieniečių antplūdis“ ir didelis nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius nėra įmanomas net teoriškai, nes apgręžiamiems užsieniečiams nėra galimybės nei pateikti prieglobsčio prašymo, nei patekti į „pasienio procedūrą“. Todėl jo vertinimu, antrasis „apynasris“ dėl iki 5 mėnesių trunkančios „pasienio procedūros“ nėra reikalingas.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu nėra stebimi dideli užsieniečių, siekiančių neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, srautai, todėl nėra tinkamai pagrindžiamas poreikis laikyti prieglobsčio prašytojus „neįleistais“ ir de facto sulaikytais iki 5 mėnesių. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2023 m. gegužės mėn. iki lapkričio 21 d. Lietuvos saugomą ES išorės sieną neteisėtai kirto ir buvo sulaikyti 45 trečiųjų šalių piliečiai, 41 iš jų pateikė prieglobsčio prašymus. Komiteto nuomone, kelių ar keliolikos asmenų bandymas kirsti Lietuvos Respublikos sieną negali būti prilygintas didelei trečiosios šalies piliečių grupei, kaip tai numatyta Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnyje. 

Projekto iniciatoriai, siūlydami  5 mėnesių de facto sulaikymą, remiasi pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje, kuriuo siūloma nustatyti, kad krizinėse situacijose ar esant force majeure pasienio procedūra galėtų trukti iki 20 savaičių. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pasiūlymas yra nepriimtas ir negalioja. Galiojantis reglamentavimas (Direktyvos 2013/32 5 straipsnis bei Direktyvos 2013/33 4 straipsnis) – leidžia nustatyti nacionalinėje teisėje palankesnes sąlygas ir procedūras prieglobsčio prašytojams, tačiau jokia nuostata neleidžia nustatinėti griežtesnių sąlygų bei apriboti prieglobsčio prašytojų teises labiau, nei leidžia minėtos direktyvos.

ŽTK mano, kad, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio teisėkūros pasiūlymai šiuo metu yra svarstomi  ES institucijose, Įstatymo nuostatos privalo būti suderinamos su galiojančiu Europos Sąjungos acquis. Remiantis Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatomis ir ES Teisingumo Teismo išaiškinimu, maksimalus prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas, siekiant užtikrinti pasienio procedūrų veiksmingumą, negali viršyti 28 dienų net ir masinio prieglobsčio prašytojų antplūdžio atveju.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 209 6821, el. p. [email protected]