Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios pavyko nuveikti daug – galime džiaugtis į iššūkius kūrybiškai reaguojančia sistema“

2024 m. kovo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kovo 13 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Vaiko teisių apsaugos sistema: tendencijos, iššūkiai, pasiūlymai“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2023 metais gautas 57471 pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai yra 25,6 proc. daugiau nei 2022 metais. Didėjantis pranešimų skaičių rodo didėjantį visuomenės narių smurto atpažinimo lygį. 71 proc. šių pranešimų pasitvirtino. Per praėjusius metus užfiksuoti 3987 galimo smurto prieš vaiką atvejai, 3317 vaikų galimai patyrė smurtą. Daugiausia galimo smurto atvejų priskirta fiziniam smurtui (3017 atvejų), seksualiniam smurtui (384 atvejai), psichologiniam smurtui (369 atvejai), mažiausiai – nepriežiūrai (217 atvejų). 2023 m. pabaigoje 5763 Lietuvos pilietybę turintys vaikai buvo globojami (rūpinami). Kasmet globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja (per 10 metų sumažėjo 57 proc.).  Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, įsivaikino 54 vaikus, o nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir užsienio piliečiai – 6 vaikus. 

Komisijos posėdyje diskutuota apie iššūkius, kurie iškyla institucijoms ir šeimoms, kurios turėtų gauti pagalbą: regionuose susiduriama su individualizuotų paslaugų trūkumu; sudėtinga pritraukti į vaiko teisių apsaugos sektorių specialistus; susiduriama su šių specialistų dideliu darbo krūviu ir kompetencijų trūkumu; institucijoms sudėtinga dirbti su šeimomis, kurios nenori priimti pagalbos ir kt.

„Labai svarbu, kad visi suvoktume, kalbėdami apie vaiko teisių apsaugą, kad mes stipriname šeimas, o ne norime jas silpninti. Labai svarbu tirpdyti baimes ir įvairias sąmokslo teorijas, kurios buvo kuriamos nuo šios reformos pradžios. Statistiniai duomenys rodo, kad mūsų vaikai neatsidūrė užsienyje, valstybės institucijos nepradėjo nurodinėti tėvams, kokias vertybes vaikams diegti, neprasidėjo „vaikų grobimas“ iš šeimų. Veikiau turime kalbėti apie apsaugotas gyvybes, apie pagalbą tėvams ir vaikams, apie sudėtingą, bet svarbią balanso tarp tėvų teisių ir pareigų paiešką“, ­– teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Posėdžio metu diskutuota, kad reformos pradžioje susiformavęs itin neigiamas požiūris į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, labai lėtai keičiasi. Neretai viešoje erdvėje pasitaiko atvejų, kai vaiko teisių apsaugos specialistai yra kaltinami instituciniu smurtu. Nors vaiko teisių apsaugos sistemą sudaro teisinė apsauga (reagavimas į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sprendimų priėmimas), įgyvendinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ir socialinė apsauga (paslaugos) – už ją atsakingos savivaldybių administracijos, tačiau itin dažnai tėvai, kai vaikui ar šeimai paslaugas teikia specialistai (tai gali būti ir savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai), juos priskiria vaiko teisių apsaugos specialistams. 

Posėdyje taip pat diskutuota apie sudėtingus šeimų skyrybų atvejus, kai vaikas tampa santykių aiškinimo ir „dalybų objektu“. Deja, tokiais atvejais neretai ginčo įrankiu tampa ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kuriems vienas iš besiskiriančios šeimos asmenų skundžia kitą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Dar vienas opus klausimas – prieš tėvus smurtaujantys, neretai elgesio ar emocijų sutrikimų turintys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiai vaikai. Jiems gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau dėl amžiaus jie lieka su savo tėvais, o tai sudaro prielaidas vaiko smurto prieš savo tėvus pakartotinumui.

Siekiant kuo didesnio progreso vaiko teisių apsaugos srityje, susiduriama su dar vienu iššūkiu – vis dar aukšta tolerancija smurtui. 2023 m. visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad 45 proc. žmonių nėra tikri, ar fizinių bausmių taikymas vaikams yra smurtas, 8 proc. mano, kad tai yra auklėjimo priemonė.

Komisijos posėdyje pasidžiaugta tarpinstitucinio bendradarbiavimo pažanga, institucijų susitelkimu ir kūrybiškų sprendimų paieška, susidūrus su kiekvienos šeimos unikalia situacija. Komisijos nariai ir vaiko teisių apsaugos ir smurto prevencijos bei pagalbos šeimos teikimo srityje dirbantys specialistai pasidalino, kokių pokyčių reikėtų, siekiant pažangos: būtina plėsti ilgalaikes paslaugas vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą bei smurtavusiems vaikams; sukurti priemones, programas darbui su šeimomis, išgyvenančiomis ginčus dėl vaikų; plėsti priemones ir  individualizuotas paslaugas eksperimentuojantiems, vartojantiems psichotropines medžiagas bei nusikaltimus padariusiems vaikams; plėsti prevencines paslaugas bendruomenėse; diegti smurtinį elgesį keičiančias programas – smurtavusiems tėvams, vaikams, kurie linkę smurtauti, nusikalsti.

„Akivaizdu, kad nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios 2018 metais, pavyko nuveikti daug ir šiandien jau galime džiaugtis veikiančia ir sugebančia į iššūkius kūrybiškai reaguoti sistema. Ji nuolat turi būti tobulinama, nes rūpestis vaikais – tai bendras visos visuomenės darbas, kuriame tėvams reikia pagalbos būti geriausia savo versija“, ­– apibendrino Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Primename, kad Komisija kiekvieną Seimo sesiją vykdo parlamentinę kontrolę, siekdama įvertinti, kaip keičiasi situacija vaiko teisių apsaugos srityje. 

Komisija planuoja prie šio klausimo svarstymo grįžti Seimo rudens sesijos metu.

Komisijos posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos ir Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, Nacionalinės šeimos tarybos ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos atstovai.

Komisijos posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (8 5) 209 6550

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 209 6855